Kviečiame susipažinti su atlikto mokslinio tyrimo "Prokurorų požiūrio į reformą ir patiriamą stresą" ataskaita

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt naujienos

Bernardinai.lt naujienų srautas

Bernardinai.lt

  • Vilniaus šauliai remia Ukrainos karius ir jų šeimas

    Lietuvos šaulių sąjungos nariai Vilniuje surinko paramą Ukrainos kariams ir surengė jų vaikams stovyklą Lietuvoje.

    Vilniaus šaulių kuopos nariai už savo lėšas nupirko 300 sausų maisto davinių, kurie pirmadienį į Ukrainą bus išskraidinti su Lietuvos humanitarinės pagalbos siunta.

    Remiant Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvoje šį mėnesį lankėsi Ukrainos rytuose kovojančių karių ir persekiojamų Krymo totorių vaikai.

    Kelioms dešimtims vaikų surengtos ekskursijos Vilniuje, Trakuose, Klaipėdoje ir Palangoje, jie stovyklavo jaunųjų šaulių stovykloje Tauragėje.

    „Ukrainos saugumas yra ir Lietuvos saugumas, todėl pagal išgales turime paremti ukrainiečius, kurie susiduria su Rusijos agresija“, – sako Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas Tomas Grabauskas.

    Šioms akcijoms Vilniaus šaulių kuopos nariai per kelias dienas suaukojo daugiau kaip 10 tūkst. litų.

    Bernardinai.lt



  • Rusijos nevyriausybinė organizacija: Ukrainoje kaunasi apie 15000 Rusijos karių

    Daugiau nei 15000 Rusijos armijos kareivių kaunasi Ukrainoje, teigia Valentina Melnikova, Rusijos karių motinų susivienijimo vadovė. Pasak pranešimo, kurį išplatino ši nevyriausybinė organizacija, rusų kariai šiuo metu gausiais skaičiais dislokuojami rytų Ukrainoje. Motinos teigia, kad iki šiol Ukrainoje žuvo ir buvo sužeista per 400 rusų kareivių.

     

    Bernardinai.lt



  • Arkivysk. S. Tamkevičius. Kristaus sekėjų kelias

    Evangelija pasakoja apie Jėzaus pažadą įkurti Bažnyčią, kurios net pats pragaras nepajėgtų nenugalėti (Mt 16, 13–20). Jėzus su mokiniais atkeliavo į Pilypo Cezarėjos apylinkes. Priekyje ant aukštos uolos bolavo Romos imperatoriaus garbei pastatyti ištaigingi, jo garbę ir galybę simbolizuojantys rūmai. Šioje vietoje eilinis izraelitas turėjo jaustis labai mažas ir silpnas. Petras, Jėzaus paklaustas, kuo laiko savo Mokytoją, išpažino Jėzų esant Mesiju – Dievo siųstuoju gelbėtoju: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Už šį tikėjimo išpažinimą Jėzus pažadėjo Petrui: „Tu esi Petras – Uola, ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“

    Bažnyčia, kurią Jėzus pažadėjo pastatyti, bus ne ant akmeninės uolos tvirtai suręstas rūmas, bet Evangeliją priėmusių žmonių bendruomenė, kuriai vadovaus Petras ir jo įpėdiniai. Šis pažadas turėjo paglostyti Petro savimeilę. Jis, dabartinis Galilėjos žvejas, taps Dievo tautos vadovas. Todėl kai netrukus Jėzus pradėjo kalbėti, jog jam Jeruzalėje reikės kentėti, būti nužudytam ir prisikelti, Petras draudė šitaip sakyti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ (Mt 16, 22) Petro galvoje netilpo didysis pažadas ir Jėzaus kalba apie greitą mirtį. Petras žinojo, kad mirtis yra visų svajonių pabaiga. Šį kartą Jėzus labai skaudžiai subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“ (Mt16, 23).

    Jėzus kalbėjo, kad jo mokiniais galės būti pasiryžėliai, sugebantys išsižadėti savęs ir turintys drąsos nešti savo kryžių. Jo mokiniams išgelbėti savo sielą turės būti svarbiau, nei laimėti visą pasaulį (plg. Mt 16, 24–26). Petras nedrįso prieštarauti, bet vargu ar suvokė kryžiaus paslaptį, kaip suderinti kančią su pergale. Tačiau viskam reikėjo laiko; jo reikėjo ir Petro dvasiniam brendimui. Dar bus Jėzaus nukryžiavimas, bailus Petro išsigynimas ir Velykų ryto žinia – Jėzus prisikėlė! Į Jo, pasirodžiusio ant Galilėjos ežero kranto, klausimą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“ Petras nesuabejos atsakyti: „Viešpatie, tu viską žinai, tu žinai, kad tave myliu“ (Jn 21, 15). Ir tuomet Jėzus paves jam savo kaimenę: „Ganyk mano avis“ (Jn 21, 17), tai yra vadovauk mano Bažnyčiai.

    Petras buvo liudininkas sunkių pirmųjų Bažnyčios žingsnių, kai pragaras tikrai kėsinosi ją sutraiškyti. Krikščionys buvo ujami ir naikinami ir pačiam Petrui teko prisiimti Mokytojo likimą – jis buvo nukryžiuotas.

    Jeigu šiandien Bažnyčia yra perkopusi milijardo savo narių skaičių, tai visiškai nereiškia, kad ji eina per istoriją tik triumfuodama. Visiškai ne. Ji keliauja per pasaulį dažniau prisiimdama kryžiaus dalią. Mes, katalikai ir visi krikščionys, privalome drąsiai priimti šį paniekinimų, kančios ir persekiojimų iššūkį. Jėzų savo Mokytoju turime laikyti ne tik tada, kai mums viskas sekasi ir supami vienminčių jaučiamės laimingi, bet ir tuomet, kai Jėzus, drauge ir mes esame išjuokiami, niekinami, galbūt net persekiojami, panašiai kaip Irako ar Sirijos krikščionys.

    Tikras Bažnyčios narys yra tas, kuris į Jėzaus klausimą: „Kuo jūs mane laikote?“ ne žodžiais, bet visu savo gyvenimu atsako: „Tu Kristus, gyvojo Dievo Sūnus!“

    Šitaip atsakome tuomet, kai nuolat klausiame Jėzų, kaip jis vertina mūsų elgesį. Pavyzdžiui, draugai kviečia gerti alkoholio, internetas – žiūrėti pornografijos. Dažnai tenka rinktis pramogą ar pareigą. Televizija siūlo nepaisyti krikščioniškos moralės. Gyvenime bus daugybė atvejų, kai reikės rinktis, su kuo tu esi ir ką tau reiškia Jėzus. Kai mes darome teisingus pasirinkimus, sykiu patvirtiname, kad aukščiausias visa ko matas yra ne mada, ne televizija, ne abejotinos moralės draugai, bet Jėzus Kristus.

    Bažnyčios bendruomenę sudarantys žmonės turi būti panašūs į Petrą, visu savo gyvenimu išpažįstantys, kad Jėzus Kristus jų gyvenime yra geriausias Draugas, išmintingiausias Mokytojas ir vienintelis Gelbėtojas, saugiai vedąs šios žemės keliais į amžinąjį gyvenimą.

    Bernardinai.lt



  • Aivaro Veiknio „Paukštuko liudijimai“ – fotografavimo poetinis žanras

    Aivaras Veiknys. Paukštuko liudijimai: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.

    „Štai ir paukštukas“. Taip pavadintas pirmajame knygos atvarte tupintis eilėraštis. Štai ir naujoji literatūrinių vakarų lankytojams jau gerai pažįstamo jaunojo poeto A. Veiknio knyga, paantrina autoriui Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Tai jau antroji autoriaus eilėraščių knyga. Debiutinį rinkinį „R aktai“ išleido 2007 metais.

    Aivaras Veiknys į kūrybos tėkmę įlieja gyvenimo šerpetas, nenudailintus artimųjų paveikslus, į sąmonę įsirėžusius vaiko metų potyrius ir regėjimus. Nepaisant šiurkštybių, – tai šviesos ir harmonijos pusėn einanti poezija. Paukštuko liudijimai yra fotografavimo poetinis žanras, – kai vaikas laukia pasirodant paukštuko.

    Knygos redaktorius, poetas Aidas Marčėnas apie autorių ir poeziją rašo:

    „Aivaras Veiknys – poetas. Eilėraščiu besikabinantis į gyvenimą – beviltiškai ir viltingai, dorai ir nepadoriai. Poetas iki paukščio kaulų tuštumų, poetas labiau, nei poetui derėtų. Todėl kartais nedera. Gražiai, it koks taperio pianinas.

    Aistringai išgroti net klasikines dermes, kurių karštligiškai ieškoma ir – kaip paukštukas liudija – vis dažniau randama: tiek asmeninėje biografijoje, tiek dar asmeniškesnėje, nors kartais vis dar į kitas panašioje, bet jau ir iš vienatinio, nepakartojamo gyvenimo išsiskleidžiančioje poezijoje. Poezijoje, kurioje savo darbą jau dirba kalba – o tai (visų eiles rašančiųjų dėmesiui: tik tai) reiškia, kad čia kalbame apie tikrą poetą.

    Taip, sugroti dermes ne itin derančiu instrumentu – štai kur melodija, verčianti suklusti, pajausti. Susimąstyti ir apie atlikėjo galimybes, ir apie poezijos perspektyvas.“

    Bernardinai.lt



  • Teatro judėjimas „NO THEATRE“ penktąjį sezoną pasitiko 165 metrų aukštyje

    Teatro kanonus laužantis judėjimas „NO THEATRE“ penktojo sezono kokybės kartelę kelia aukštai – net į 165 metrų aukštį. Ketvirtadienį teatrui neįprastoje erdvėje – Televizijos bokšte – vykusiame pristatyme „NO THEATRE“ atskleidė, ko žiūrovai gali tikėtis naujajame trupės sezone.

    Penktojo sezono pristatymo metu „NO THEATRE“ aktoriai Vidas Bareikis, Ainis Storpirštis, Dovydas Stončius, Dainius Tarutis, Emilija Latėnaitė – Bieliauskienė ir Jonas Tertelis atliko specialiai šiam susitikimui parengtą performansą bei atskleidė, kad šio sezono vinimi taps naujoji premjera „Kaligula“.

    „Šiandien pradedame penktą sezoną, kuriame stengsimės parodyti viską, ką esame iki šiol sukūrę. Su kai kuriais spektakliais atsisveikinsime, nes jie yra mūsų pradinio kūrybinio etapo atspindys, su kitais dar tik startuosime“ – sakė Vidas Bareikis, režisierius ir vienas „NO THEATRE“ įkūrėjų.

    Pasak V. Bareikio, svarbiausias šio sezono įvykis – pirmasis klasikos pastatymas pagal Alberto Kamiu pjesę „Kaligula”, kuriuo trupė tarsi įprasmina per ketverius kūrybinio darbo metus sukauptą patirtį, dar labiau artėja prie žiūrovo – „Kaliguloje“ žiūrovas bus pilnaverte spektaklio dalimi.

    „„Kaligula“ turi sąsajų su visais „NO THEATRE“ darbais. Visos mūsų kūrybos temos per daug nesikeičia, tačiau tarsi didėja matomumo ratas. Pradžioje šnekėjome apie kažko keitimą teatre, po to – keitimą mene per Fluxus, dabar priartėjome prie žmogaus. Šis sezonas visomis prasmėmis yra egzistencialistinis: pirmiausia – tai diktuoja Kamiu „Kaligula“, antra, dėl to, kad mūsų teatro judėjimas yra savo vienokiame ar kitokiame egzistenciniame etape. Penktieji metai – tai laikas, kuriame jau turime pakankamai daug patirties daryti išvadas apie patį kūrybinį procesą; aktoriai, pradžioje buvę nežinomais studentais, šiandien yra patyrę ir žinomi teatro ir televizijos veidai“, - pasakoja V. Bareikis.

    Pasak V. Bareikio, spalio 2 d. „Kaligula“ bus pristatyta tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ lietuviškų spektaklių vitrinoje, kurios stebėti atvyksta dešimtys garsiausių pasaulio teatro kritikų, festivalių organizatorių. Oficiali „Kaligulos“ premjera numatoma lapkričio 11, 12 ir 13 dienomis Vilniuje.

    Šiame sezone paskutinį kartą bus rodomas spektaklis „Telefonų knyga“, Moldovoje vykusiame A. Čechovo vardo festivalyje apdovanotas specialiu komisijos prizu už šiuolaikinio teatro problemų nagrinėjimą, bei debiutinis „NO THEATRE“ darbas – „No Concert“.

    Bernardinai.lt



  • Užsieniečių lūpomis skambėjo lietuviškas „Ačiū“

    Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) rugpjūčio mėnesio pradžioje suvažiavo beveik 60 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kad pramoktų lietuvių kalbos. Į Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus šiemet atvyko studentų iš Ukrainos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių.

    Po mėnesį trukusių intensyvių lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų (rugpjūčio 27 d.) uždarymo ceremonijoje skambėjo užsieniečių juokas ir lietuviškas „Ačiū“. Dalyviams buvo įteikti sertifikatai. Užsieniečiai garsiai ir lietuviškai dėkojo, ne vienas atsiimdamas kursų baigimo pažymėjimą lietuviškai sakė: „Aš myliu Lietuvą“.

    Laužo neigiamus stereotipus

    Lietuvių kalbos vasaros kursų organizatorė, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė ir LEU dėstytoja Vilma Leonavičienė sako, jog šiais laikais, kai susiformavusi nuomonė, kad emigracija vyksta tik viena kryptimi (iš Lietuvos), o lietuviai tik ir mokosi svetimų kalbų, svetimų papročių svetimose šalyse, galime pasigirti, jog vyksta ir kiti procesai. „Kasmet į universitetą atvyksta būrys studentų iš įvairių šalių. Jie atvyksta turėdami įvairių nuostatų ir žinių apie Lietuvą. Kai kuriems Lietuva jau buvo žinoma, turi asmeninių ryšių, kitiems  – tai nauja patirtis. Daugelis vis dar galvoja, kad gyvename sovietinėje šalyje, o lietuvių kalbos neįmanoma išmokti. Tokius mitus griauname“,  – sako ji. ES Erasmus ambasadorės titulas LEU dėstytoją V. Leonavičienę įpareigoja ir tuo pačiu suteikia daugiau laisvės ir galimybių laužyti neigiamus stereotipus apie Lietuvą, lietuvių kalbą. „Kiekvieno jauno žmogaus tapatybę stiprina kultūra.  Mūsų  tautos kultūra ir kalba labai stipri ir patraukli“, – sako moteris.

    Seimo narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė kursų uždarymo ceremonijos metu sakė, jog viena yra išgirsti apie kursus, o visai kas kita juose apsilankyti. „Malonu buvo šiandien pamatyti jau pažįstamus veidus ir pasakyti „Laba diena“, – sakė ji ir linkėjo, kad kiekvienas iš Lietuvos į savo namus parsivežtų jausmą, jog pažino mažą valstybę, bet gražią ir su giliomis tradicijomis.

    LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus universiteto vardu dėkojo dalyviams, kad šie rado laiko atvykti į mūsų šalį, kad domisi ja ir myli Lietuvą.

    Pažino ne tik kalbą, bet ir šalį

    Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai organizuojami LEU Lituanistikos fakultete nuo 2004 metų. Nuo pat pirmųjų kursų gyvavimo metų tai yra puiki galimybė skleisti lietuvybę, išmokyti atvykstančius studentus  lietuvių kalbos ir  skleisti žinią apie Lietuvą – jos kultūrą, kalbą, papročius.

    Vytenio Pilecko nuotrauka

    Kiekvienais metais daugybė studentų – šiemet 55 – vykdo ambasadorių misiją, kaskart pristatydami Lietuvą, skleisdami lietuvišką žodį, užmegzdami naujus kontaktus (artimus, draugiškus, dalykinius), papildančius Lietuvos  užsienio politiką. Jauni, energingi, kupini idėjų studentai, grįžę į savo institucijas, šalis, skleidžia žinią apie Lietuvą, grįžta atgal su draugais, giminėmis, šeimomis, kuria bendrus verslus, stiprina tarpkultūrinius ryšius.

    Intensyviuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose per vieną mėnesį dalyviai išmoko ir pamatė tikrai daug. Kasdien vykdavo dvi kalbos paskaitos. Joms pasibaigus buvo organizuojami kultūriniai renginiai, studentai eidavo į muziejus, važiuodavo į ekskursijas, keliaudavo po Lietuvą. Kursų organizatoriai sakė, jog viena iš šių kursų misijų yra parodyti gražiausias ir įdomiausias šalies vietas, visus regionus, jų skirtybes ir panašumus.

    Studentai lankėsi Kernavėje, Trakuose, Druskininkuose, Plateliuose, Nidoje. Organizatoriai stengėsi, jog kiekviename mieste studentai ne tik įkvėptų tenykščio oro, pasivaikščiotų po žymias miestų ir miestelių vietas, bet ir paragautų ten gaminamo maisto, pabendrautų su ten gyvenančiais žmonėmis. Grįžę iš Trakų kursų dalyviai dalijosi įspūdžiais ir minėjo, jog tai yra vieta, kur būtų išties nuostabu gyventi. Prie viso to prisidėjo ir geros oro sąlygos.

    Stebino bulvės ir lietuviški šokiai

    Studentė iš JAV į kursus atvažiavo neatsitiktinai – Lietuvoje glūdi jos šaknys. Jai ne tik smalsu, bet ir svarbu pažinti lietuvių kalbą, kultūrą, istoriją, pabendrauti su čia gyvenančiais žmonėmis. Taip ji sakė pažįsta ir save pačią.

    Wei Zhang iš Kinijos sako, jog į šiuo kursus atvyko, nes universitete mokėsi lietuvių kalbos ir yra daug girdėjęs apie šią šalį iš savo lietuvių kalbos mokytojo Kinijoje. Vilniuje jam patinka baroko stiliaus architektūra. Wei sako, kad sunkiausia jam mokytis visus žodžius, kuriuose yra „r“ raidė. O gražiausias lietuviškas žodis – Lietuva. Lietuviai kinui pasirodė labai paslaugūs ir draugiški, tačiau Lietuva labai skiriasi nuo Kinijos maistu, oru, architektūra. Labiausiai jį nustebino, jog lietuvių maisto racione labai daug bulvių. „Aš čia kasdien valgau bulves“, – sakė W. Zhang.

    Lietuvių kalbos pramokti iš Uzbekistano atvykęs Davlat Umarov apie šiuo kursus sužinojo iš savo draugo, kuris juose buvo prieš dvejus metus, todėl ir pats nusprendė dalyvauti siekdamas ne tik išmokti lietuvių kalbos, bet taip pat ir sužinoti daugiau apie politinį, socialinį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą.

    Vytenio Pilecko nuotrauka

    Jis tikina, kad kiekviena kalba besimokantiems užsieniečiams turi savo sunkumų ir išimčių. „Man šiek tiek sunkesnė buvo lietuvių kalbos gramatika, nes mes turime skirtingas kalbos taisykles, o sunkiausia man buvo ištarti žodį „pasivaikščioti“, – sako uzbekas. Jo nuomone, švelniausias ir gražiausias lietuviškas žodis – „atsiprašau“. „Jį tikrai yra saldu ištarti“, – sako jis. Labiausiai iš Uzbekijos atvykusį vaikiną nustebinęs dalykas Lietuvoje – tradiciniai šokiai ir žaidimai! „Tai man buvo didelis atradimas“, – sako vaikinas.

    Kursų uždarymo ceremonijoje ne iš vieno lūpų buvo galima išgirsti su šypsena veide tariant lietuvių šokio „Oira“ pavadinimą. Akivaizdu, jog šis visiems paliko neišdildomą įspūdį. Vasaros kursuose folkloro ansamblis „Poringė“ mokė užsieniečius šokti lietuvių liaudies šokius. Studentai stebėjosi, jog iš pirmo žvilgsnio gana ramūs lietuviai šoka tokius gyvybingus liaudies šokius.

    Sunkiausia – gramatika

    Paklausti, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos, kas buvo sunkiausia, studentai visų pirma minėjo gramatiką. Kinams nelengva ir dėl lotyniškos abėcėlės, prie kurios jie nėra pripratę. Nepaisydami sunkumų, jie jau moka papasakoti, iš kur atvyko, kaip jiems sekasi, ką mėgsta, kaip nueiti į kokį nors parką ar parduotuvę.

    LEU dėstytoja V. Leonavičienė sako, kad lietuvių kalba nėra lengva. „Kalbų mokymosi būdas, sunkumas priklauso ir nuo studento tautybės, kalbų mokymosi patirties, asmeninių gebėjimų. Dažniausiai tai būna lietuvių kalbos gramatika, galūnių sistema. Kas atranda šią sistemą, tas nudžiunga jos stiprumu ir grožiu“, – sako V. Leonavičienė, kurios mokslinė sritis – kitakalbių mokymas ir didaktika. Jau kelinti metai LEU Lituanistikos fakultete įsteigtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kuriam V. Leonavičienė ir vadovauja.

    V. Leonavičienė sako, jog galimybių po kursų toliau savarankiškai mokytis lietuvių kalbos yra daug: parengta mokymosi priemonių, vadovėlių, pratybų. Keleto priemonių autorė yra ir V. Leonavičienė. Netrukus pasirodys 10 pamokų nuotolinio mokymosi sistema kitakalbiams. „Taip pat pradėjusiems mokytis kalbos atsiranda daug naujų galimybių grįžti mokytis kalbos į įvairius kursus pagal mūsų rengiamus Baltistikos, Inovacijų lituanistikoje, Erasmus ir kitus projektus. Tokių grįžtančių studentų turime nemažai“, – sako ji.

    Bernardinai.lt



  • Džihadistai įvykdė egzekuciją dešimtims Sirijos kareivių

    Džihadistai kovotojai iš Islamo valstybės įvykdė egzekuciją dešimtims Sirijos armijos kareivių. Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija sakė, jog kareiviai buvo pagrobti bandydami palikti Hamos provinciją, kai IS atakavo Tabkos oro bazę.

    Twitterio profilyje, kuris priklauso džihadistams, jie gyrėsi apie 200 mirčių. Trečiadienį buvo paviešintos nuotraukos ir vaizdo medžiaga, kurioje matyti daugiau nei šimtas vyrų, vienais apatiniais žygiuojančių į egzekucijos vietą. Vaizdo įraše kareiviai skandavo „Islamo valstybė“ ir „Nėra kelio atgal“.

    Tabkos oro bazė, esanti šalia šiaurinio Rakos miesto, sekmadienį atiteko IS po savaitės aršios kovos. Stebėtojai tvirtina, kad galutiniame mūšyje, vykusiame penkias dienas, žuvo 346 Islamo valstybės kariai ir 170 saugumo pajėgų kareivių.

    Pagal BBC

    Bernardinai.lt



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.