Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt
  • Prasidėjo „Vilties miesto“ renginių ciklas

    e78daafa5a0427f89395e814143dd437ce87ff82

    Džiugesiu spindintys veidai, vasariškai užburiantys muzikos ritmai ir vėl suvienijo mylinčius šokį. Šeštadienio popietę Klaipėdos miesto centre įvyko pirmasis šių metų „Vilties miesto“ renginys – „Vilties šokis“. Jau antrus metus Klaipėdos Atgimimo aikštėje skambėjo muzika ir sukosi gausus būrys šokėjų. Pagrindinis renginio akcentas – bendras „flashmobas“, kuris suvienijo apie 400 šokėjų ne tik iš Klaipėdos: šokio ritmu viltį Klaipėdoje nešė ir šokio mylėtojai iš Rusnės, Telšių bei Švėkšnos. Šoko ir profesionalai, ir studentai, ir nenustygstantys vietoje mažieji klaipėdiečiai. Į Atgimimo aikštę susirinkusius žiūrovus džiugino mažosios Aušros Krasauskaitės baleto mokyklos šokėjos, laisvalaikio ir šokių klubo „Rueda“ senjorų grupė.

    Skleisti džiaugsmą

    Šventės organizatorius, šokių ir laisvalaikio centro „Rueda“ vadovas Valdas Daujotas neslėpė džiaugsmo: „Šventė pavyko puikiai“. Valdas prasitarė, jog „Vilties šokis“ – tai šventė kiekvienam, o ypatingai tiems, kuriems stinga vilties. Šventės organizatorių bei dalyvių noras – skleisti džiaugsmą. „Norime, kad žmonės džiaugtųsi gyvenimu. „Vilties šokio“ dalyviai šoka ne dėl rezultato, o tik dėl šypsenos veide. Jeigu šoktume dėl rezultato, jaustume įtampą, kurią perteiktume visiems šokantiems. Šokame, pirmiausia, dėl to, kad mums smagu. Tai šventė, kai galima pamiršti rūpesčius. Kai šoki, viską pamiršti, pats tampi šokiu ir atsipalaiduoji nuo kasdienio skubėjimo,” – „Vilties šokio” skleidžiama žinią pristatė organizatorius.

    Šokėjų gretose ir Šv. Pranciškaus okologijos centro grupė

    Šiais metais Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre pradėjo veikti šokio terapijos užsiėmimai. Centro direktorė, metų klaipėdietė – Aldona Kerpytė džiaugėsi, jog šiemet šokio gydančią ir džiaugsmą teikiančia galią liudijo ir onkologijos centro šokių grupės moterys, prisijungusios prie „flashmobo”. „Šokis – vaistai nuo liūdesio, vienišumo, nevilties. Išlaisvina geriausias emocijas, užlieja džiaugsmu ir skleidžia grožį” – sakė A. Kerpytė.

    Svarbu atsiverti, apkabinti ir mylėti

    Br. Benediktui Jurčiui OFM šiemet labai įsiminė mažieji vilties nešėjai: „Atvykus į Atgimimo aikštę, mane pasitiko mažoji šokėja, kuri „Vilties šokio“ šventėje dalyvavo pirmą kartą. Mažoji prasitarė, kad norėtų, jog „Vilties šokių“ būtų dar daug kartų. O kai paklausiau, kas bus, kai tie kartai pasibaigs, ji pasakė, kad užaugusi daug kartų šoks… Tikiu, kad mes dar ne kartą susitiksime „Vilties miesto” renginiuose. Kokie stiprūs mūsų „Vilties” daigai. Žmogaus vertė priklauso ne nuo to, kiek jis turi ir kiek jis žino, bet nuo jo sumanumo tarnauti už save didesniam, nuo jo sugebėjimo atsiverti kitam, jį apkabinti ir mylėti.

    Šokančiųjų parama Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui

    Nors „flashmobe” dalyvavo panašus skaičius žmonių, kiek ir prieš metus, V. Daujotas džiaugėsi, jog šiemet pavyko surinkti daugiau lėšų, nes nemaža dalis žmonių nusprendė prisidėti tiesiog auka: „Taip po truputį ugdoma paramos kultūra, žmonės labiau solidarizuojasi su tais, kuriems reikia pagalbos“. Šokėjai dovanojo džiugesio šventę vieni kitiems, džiaugėsi puikiu oru bei dalyvio registracijos auka parėmė Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklą, kuriame onkologinėmis ligomis sergantiesiems bei jų artimiesiems pagalba suteikiama nemokamai.

    Pasak br. Benedikto, „Vilties šokis“ sugrąžino Klaipėdai žydėjimą, kurį tęs artėjantys „Vilties miesto“ renginiai. Gegužės 17 dieną – „Vilties bėgimas“, po kurio vyks paramos koncertas „Nuspalvinkime viltį“ Klaipėdos Švyturio arenoje. Plačiau apie „Vilties renginius“ – http://viltiesbegimas.lt/renginiu-programa/.

    Živilė Aleksandravičiūtė



  • Sprendžiamas švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio likimas

    Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
    © Baltijos fotografijos linija

    Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį aptars padėtį Švietimo ir mokslo ministerijoje po sekmadienį priimto Darbo partijos sprendimo atšaukti savo deleguotą ministrą Dainių Pavalkį. Pasak premjero, švietimo sistemai šiuo metu keliami dideli iššūkiai, rengiamasi jos pertvarkai, todėl ministerijos vadovas turi būti kompetentingas, įsigilinęs į situaciją. Tačiau D. Pavalkiui premjeras priekaištų neturi, ministras vykdo Vyriausybės programą.

    Darbo partijos taryba paskelbė atšaukianti savo deleguotą švietimo ir mokslo ministrą D. Pavalkį iš pareigų. Premjeras A. Butkevičius sako priekaištų ministrui neturintis ir lauksiantis argumentų, kuo jis neįtiko partneriams valdžioje.

    Premjeras sako sprendimus darysiąs tik po to, kai pirmadienį pasikalbėsiąs su dabar Rygoje viešinčiu D. Pavalkiu. Ministras D. Pavalkis dirbo neblogai ir, kaip profesorius, vis dėlto sistemą išmanė neblogai, su keliamais uždaviniais tikrai susitvarkydavo. Tarptautinėje aplinkoje ponas Pavalkis irgi vertinamas teigiamai. Pirmiausia man reikės sužinoti, dėl kokių priežasčių jie jį atšaukia ir turi būti išsakyti konkretūs motyvai“, – sako A. Butkevičius.

    D. Pavalkis telefonu žiniasklaidai sakė dar pagalvosiąs, ar teikti atsistatydinimo pareiškimą premjerui.

    „Ministras nevykdė didžiosios dalies Darbo partijos programos ir jam buvo suteikta galimybė apsiginti – laiko gavo tiek, kiek norėjo. Priekaištų buvo įvairių: dėl mokyklų optimizavimo, dėl krepšelių, dėl universitetų, dėl balų. Premjeras priekaištų gal ir neturi, bet Darbo partija turi, tai – Darbo partijos ministras ir Darbo partija sprendžia“, – teigia Viktoras Uspaskichas.

    Į D. Pavalkio vietą Darbo partijos taryba siūlo buvusį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą, kuris pats pasitraukė iš šio posto partijos nurodymu ir užleido vietą Loretai Graužinienei.



  • Seime – Černobylio metinių minėjimas

    EPA nuotrauka

    Seime bus paminėtos Černobylio atominės elektrinės avarijos 29-osios metinės. Minėjimą organizuoja Seimo Sveikatos reikalų komitetas su labdaros fondu „Mūsų krantas“ ir Europos černobyliečių paramos fondu.

    Tradiciškai medaliais bus apdovanoti nusipelnę asmenys, vyks tarptautinė konferencija, kurioje pranešimus skaitys Lietuvos, Latvijos ir Japonijos ekspertai bei politikai.

    Nelaimės padarinius šalinę žmonės teigia, kad valstybė skiria per mažai dėmesio jų problemoms. Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius sako, kad nemažai tokių žmonių dėl gautos radiacijos šiandien serga įvairiomis ligomis, tačiau valstybė jiems neteikia jokių socialinių garantijų.

    Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gali gyventi 5 tūkst. žmonių, kurie likvidavo Černobylio avarijos padarinius. Vakar sukako 29 metai, kai Ukrainoje sprogo Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Ši nelaimė laikoma viena didžiausių tokio tipo avarijų branduolinės energetikos istorijoje.



  • Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Zita

    Balandžio 27 d. minime šv. Zitą.

    Zita (1218-1278) gimė Monte Sagrati, netoli Lukos, Italijoje. Būdama 12 metų ji tapo vilnos pirklio tarnaite ir toje Fatinellių šeimoje pasiliko dirbti visą gyvenimą. Ji sakydavo: „tarnaitė negali būti šventa, jeigu ji neužsiėmusi“.

    Zita tapo Trečiojo šv. Pranciškaus ordino nare, pasauliete pranciškone. Kadangi tryliktame amžiuje po ordino įkūrimo jis buvo plačiai paplitęs, mergina natūraliai įsijungė į jo narių gretas.

    Atsikeldama keletą valandų anksčiau nei kiti ūkio gyventojai, ji skirdavo laiką maldai ir eidavo į šv. Mišias prieš dienos darbus.

    Zita buvo tokia uoli darbininkė, kad kitos tarnaitės bandė ją visaip apšmeižti, tačiau Zitai pavyko savo pamaldumu ir geraširdiškumu nuraminti įsiliepsnojusį šeimininko pyktį. Už gautą atlyginimą ji pirkdavo apavą bei rūbus ir viską išdalindavo vargšams, sau nieko nepasilikdama. Paskutiniaisiais Zitos gyvenimo metais šeimininkai ją atleido nuo įprastų fizinių darbų, bet ji stengėsi kiek galėdama padėti namuose, lankė ligonius, vargšus ir kalinius.

    Po jos mirties 1278 m. buvo patvirtinti 150 per jos užtarimą įvykusių stebuklų. Jos kūnas 1580 m. buvo rastas nesuiręs ir šiuo metu perkeltas maldai į Lukos bažnyčią.

    Kanonizuota 1696 m.

    Šv. Zita yra tarnų ir tarnaičių globėja.

    „Šventųjų gyvenimai“



  • Rašytojas Martinas Walseris. Trumpais sakiniais apie ilgą gyvenimą
    Rašytojas Martinas Walseris. Nuotraukos šaltinis wikipedia.org

    Vienas ryškiausių vokiečių pokario rašytojų Martinas Walseris (g. 1927) užaugo šeimoje, laikiusioje svečių namus ir prekiavusioje anglimi. Antrojo pasaulinio karo metais jis kariavo fronte, vėliau studijavo literatūrą, istoriją ir filosofiją. Apgynė daktaro disertaciją apie Franzą Kafką. Dirbo reporteriu.

    Pirmasis M. Walserio romanas „Vedybos Filipsburge“ pasirodė 1957 m. Daugelyje jo tekstų vaizduojamas antiherojaus vidinis konfliktas ir žlugimas. Lietuvių kalba išleistas M. Walserio romanas „Mylintis vyras“ (Gimtasis žodis, 2010, iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė).

    Šių metų kovo mėnesį rašytojui sukako 88 metai. Šia proga jis trumpais sakiniais kalbasi apie ilgą gyvenimą su taz.de žurnalistu Alemu Grabovacu. Siūlome šio pokalbio fragmentus.

    Pirmieji prisiminimai

    Jų nėra. Iš prisiminimų srauto turėčiau išsirinkti kelis ir paversti juos pirmaisiais. Tai būtų klastotė. 

    Vaikystė

    Ja gyvenama iki paskutinio atodūsio.

    Svečių namai ir prekyba anglimi

    Svečių namai – kaimo gyvenimo teatras. Prekyba anglimi – darbas, teikiantis pasididžiavimą 12–17 metų augančiam vyrui.

    Motinos ir sūnaus ryšys

    Vienintelis ryšys, kuriam nereikalingas nė vienas kodėl.

    Vermachto kareivis

    Daugiau laimės, nei supratimo.

    Jidiš

    Vokiečių aukštaičių tarmės pagrindu susidaręs dialektas, tokių rašytojų kaip Abramovičius, paverstas viena didžiųjų literatūros kalbų.

    Rašymas

    Išgalvoju tai, ko man trūksta. Bet siekiu pasakyti tai taip gražiai, kaip nėra iš tikrųjų.

    Literatūriniai pavyzdžiai

    Kafka, Proustas.

    Pervertinti autoriai

    Tokių nėra.

    Realybė

    Žodis, manipuliuojantis tikrove.

    Fikcija

    Patirties virtimas pakeliamybe.

    Prarastas dienoraštis

    Atrodo vertingesnis, nei gali būti.

    Literatūros kritikai

    Yra rašytojų, privalančių rašyti apie kitus rašytojus, kad galėtų rašyti apie save. Tai ne visada malonu.

    Priekaištas: „VW tarp vokiečių rašytojų“

    Tie, kas šiuose žodžiuose įžvelgia priekaištą, nieko nesupranta apie automobilius.

    Marcelis Reich-Ranickis

    Buvo siaubingas vairuotojas, bet nepaprastai įdomus rašytojas.

    Tėvynė

    Blochas teigė, kad tėvynė yra ten, kur dar nė vieno nėra. Aš teigiu, kad tėvynė yra ten, kur nė vieno nebėra.

    Tauta

    Žodis, turėjęs apibrėžti tai, ko buvo trokštama. Žodis, tarnavęs kiekvieno poreikiams. Norėta didžiuotis bendruomene, kuriai priklausei. Pasekmės mums visiems žinomos. Todėl dar sunkiau suprasti, kai kas nors šį žodį vartoja taip, tarsi nebūtų įvykę du Pasauliniai karai.

    Europa

    Visada buvo mūsų, rašytojų, tėvynė. Ibsenas, Strindbergas, Flaubertas ir kiti nuo pat pradžių buvo mano jaunystės dievai. Tik politikams sunkiai sekasi suvaldyti tai, kas egzistuoja jau daugelį metų.

    Plaukimas

    Maloniausias ir seniausias būdas judėti.

    Rūkymas

    Esu nerūkantis rūkalius.

    Gėrimas

    Geriu, kad išbūčiau.

    Loto

    Vienintelis man likęs žaidimas: du kartus per savaitę sulaukiu įrodymo, kad negaliu laimėti.

    Santuoka

    Visus mus paverčia pasakotojais.

    Būti tėvu

    Sunkiau, nei juo tapti.

    Moterys

    Yra akivaizdžiai stipresnės.

    Vyrai

    Daugiskaita, kuri yra prasmingesnė nei vienaskaita.

    Grožis

    Mokėjimas įžvelgti grožį yra aukščiausias mūsų gebėjimas.

    Meilė

    Yra poezijos sinonimas.

    Erotika

    Yra tarptautinis žodis.

    Pinigai

    Tuo svarbesni, kuo mažiau jų turi.

    Valdžia

    Jos turėjimas pražudo kiekvieną.

    Feminizmas

    Privalėjo atsirasti kaip atsakas į vyrų valdžios troškimą.

    Socialinė žiniasklaida

    Nepažįstu jos.

    Vladimiras Putinas

    Deja, jis man imponuoja.

    Utopijos

    Be utopijos būtis yra nepakeliama.

    Humoras

    Žmogus, turintis humoro jausmą, naudojasi privilegijuotais ištekliais.

    Svajonės

    Yra svarbiausias pokalbis su savimi.

    Baimės

    Turiu tik vieną ir saugausi, kad jos neatskleisčiau.

    Noras būti teisiam

    Norėčiau pamažu nuo to atprasti. Dar nepavyko.

    Priešai

    Privalome juos mylėti. Jie palengvina mirtį.

    Laimė

    Toks pat žodis kaip „Dievas“ arba „nemirtingumas“. Žodis, nusakantis tai, ko nėra, bet reikia.

    Prabanga

    Lengviau ja mėgautis, nei ją pripažinti.

    Melas

    Dažniausiai tarnauja jį girdinčiojo naudai.

    Viltys

    Deguonis smoge skendinčiam pasauliui.

    Senti

    Yra lengviau, nei būti senam.

    Tikėjimas

    Tikime dažniau, nei žinome.

    Užrašas ant antkapio

    Nuo – iki.

    Dievas

    Tai kalbos triumfas prieš patirtį.

    Pagal www.taz.de parengė Lina Žukauskaitė



  • Jn 10, 1–10 „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“.

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

    „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda.     Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.

    Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.

    O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“.

    Kiti skaitiniai: Apd 11, 1-18


    Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vygintas Gudeliūnas

    Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo daug asmenų, kurie buvo mums lyg „vartai“ į gyvenimą. Visų pirma mūsų tėvai buvo mums „vartai“ į gyvenimą. Kažkas mus mokė skaityti ir rašyti: tapo mums „vartai“ į išsilavinimą, į kultūrą. Tokių pavyzdžių galime atrasti daugybę.

    Šiandienos Evangelijoje – Gerojoje Naujienoje, Jėzus pristato mums save kaip „vartus“, kurie veda pas Tėvą. Nėra kitos galimybės būti tikru krikščionimi. Jėzus man ir tau yra viskas! Ir ši mintis išplaukia ne iš padebesių (tarsi būtų fantazijų, pasvaičiojimų vaisius), bet iš Jėzaus: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Jėzus yra Gerasis Ganytojas. Mes esame kviečiami būti kaip Jis.

    Tiesa, yra keletas klaustukų, pvz.: Pirmame Petro laiške skaitome: „... ganykite jums patikėtą kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys“ (1 Pt 5, 2–4). Ganytojai ne visada rūpinosi žmonėmis. Gal neturėjo pašaukimo į kunigystę? O gal su laiku prarado?.. Ne visada buvo be interesų. Gal buvo gobšūs?.. Ne visada buvo autoritetingi tarnaujant. Gal rūpėjo tik noras prasimušti ir vadovauti?..

    Evangelisto Jono šiandien esame kviečiami peržiūrėti, permąstyti dar kartą Jėzaus pasakytus žodžius. Kas yra be Manęs, tas yra vagis ir plėšikas. Be Jėzaus, be stipraus ryšio su Juo, negali būti ganytoju.

    Geroji Naujiena visada bus labai asmeniška, ne oficiali. Ji visada ves ir norės asmeninio santykio, ryšio su tavimi ir manimi. Tik taip yra įmanomas atgimimas many ir tavy, o galiausiai ir visoje Bažnyčioje. Bet visų pirma many ir tavy...

    Bernardinai.lt archyvas



  • Jn 10, 1–10 „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“.

    Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

    „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda.     Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.

    Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.

    O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“.

    Kiti skaitiniai: Apd 11, 1-18


    Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vygintas Gudeliūnas

    Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo daug asmenų, kurie buvo mums lyg „vartai“ į gyvenimą. Visų pirma mūsų tėvai buvo mums „vartai“ į gyvenimą. Kažkas mus mokė skaityti ir rašyti: tapo mums „vartai“ į išsilavinimą, į kultūrą. Tokių pavyzdžių galime atrasti daugybę.

    Šiandienos Evangelijoje – Gerojoje Naujienoje, Jėzus pristato mums save kaip „vartus“, kurie veda pas Tėvą. Nėra kitos galimybės būti tikru krikščionimi. Jėzus man ir tau yra viskas! Ir ši mintis išplaukia ne iš padebesių (tarsi būtų fantazijų, pasvaičiojimų vaisius), bet iš Jėzaus: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Jėzus yra Gerasis Ganytojas. Mes esame kviečiami būti kaip Jis.

    Tiesa, yra keletas klaustukų, pvz.: Pirmame Petro laiške skaitome: „... ganykite jums patikėtą kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys“ (1 Pt 5, 2–4). Ganytojai ne visada rūpinosi žmonėmis. Gal neturėjo pašaukimo į kunigystę? O gal su laiku prarado?.. Ne visada buvo be interesų. Gal buvo gobšūs?.. Ne visada buvo autoritetingi tarnaujant. Gal rūpėjo tik noras prasimušti ir vadovauti?..

    Evangelisto Jono šiandien esame kviečiami peržiūrėti, permąstyti dar kartą Jėzaus pasakytus žodžius. Kas yra be Manęs, tas yra vagis ir plėšikas. Be Jėzaus, be stipraus ryšio su Juo, negali būti ganytoju.

    Geroji Naujiena visada bus labai asmeniška, ne oficiali. Ji visada ves ir norės asmeninio santykio, ryšio su tavimi ir manimi. Tik taip yra įmanomas atgimimas many ir tavy, o galiausiai ir visoje Bažnyčioje. Bet visų pirma many ir tavy...

    Bernardinai.lt archyvas



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.