Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt
  • Trispalvėmis sužibo Vilnius

    Lietuvos šimtmečio proga trispalvėmis sužibo įvairūs Vilniaus pastatai.

    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
    BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.


  • Metų vertėjo krėslo premija – Irenai Aleksaitei

    Irena Aleksaitė. Vlado Braziūno nuotrauka

    Metų vertėjo krėslo premija šiemet skirta vertėjai Irenai Aleksaitei už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą, kupiną psichologinių ir intelektinių įžvalgų.

    I. Aleksaitė studijavo Maskvos M. Gorkio literatūros institute, ten įgijo grožinės literatūros vertėjos specialybę. Po studijų dirbo redaktore Spaudos komitete, vyresniąja redaktore „Vyturio“ leidykloje. I. Aleksaitė yra išvertusi per 60 knygų, 30 filmų, straipsnių, pjesių ir esė.

    Tarp vertėjos išverstų knygų – dauguma lietuviškai išleistų Witoldo Gombrowicziaus kūrinių: „Dienoraščių“ tritomis, romanai – „Ferdydurkė“, „Transatlantas“ ir „Apsėstieji“ bei pernai pasirodę „Lenkiški prisiminimai“ (leidykla „Odilė“).

    2012 metais vertėjai skirta Šv. Jeronimo premija.

    Metų vertėjo krėslo premiją kasmet skiria Kultūros ministerija ir Lietuvių PEN centras. Ja siekiama paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus į lietuvių kalbą.

    Vertėjo krėslo premija Irenai Aleksaitei bus įteikta vasario 20 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). 

    Kultūros ministerijos informacija



  • RESTART. Apie šventumą

    Kovo 3 d., šeštadienį Vilniaus akademinės sielovados centras kviečia jau į antrąją, šįkart "karališką", Vilniaus akademinio jaunimo atsinaujinimo dieną "RESTART. Apie šventumą".

    PROGRAMA:
    13:30 Registracija (Valdovų rūmai)
    13:50 Barokinė klavesino muzika (groja Miglė Miliūnaitė)
    14:25 Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo sveikinimo žodis
    14:30 I konferencija "Šventumas: mistika ir realistika"
    (doc. dr. Benas Ulevičius)
    16:00 II konferencija "Šv. Kazimieras: karys ar pamaldus
    karalaitis?"
    (dr. Sigita Maslauskaitė - Mažylienė)
    17:30 Vakarienė
    19:00 Šv. Mišios ( arkivyskupas Gintaras Grušas)
    20:00 Evangelizacinė programa "Šviesa naktyje"
    (Šv. Kazimiero koplyčia ir Katedros aikštė)
    23:00 Pabaiga

    BŪTINA REGISTRACIJA Vilniaus akademinės sielovados centro Facebook puslapyje arba užpildžius anketą.



  • Vatikanas laukia priešsinodinio jaunimo susitikimo

    EPA nuotrauka

    „Ne tik vyskupai kalbės apie jaunimą, bet kalbės visų pirma jaunimas, pasisakys savo kalba, savo entuziazmu, savo požiūriu ir jautrumu“, sakė Vyskupų sinodo  generalinis sekretorius kard. Lorenzo Baldisseri, penktadienį Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje pristatydamas pasirengimus jaunimo reikalams skirtai Vyskupų sinodo asamblėjai ir priešsinodiniam jaunimo atstovų susitikimui.

    Būsimoji Vyskupų sinodo asamblėja, kurios tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“, vyks spalio 3-28 dienomis, o jau kovo 19-24 Vatikane rengiamas priešsinodinis jaunimo susitikimas, kuriame dalyvaus apie trys šimtai jaunimo atstovų iš viso pasaulio.

    „Stengsimės gerai įsiklausyti į tai, ką jaunimas mano apie save ir apie suaugusius, ką jiems reiškia tikėjimas kasdieniame gyvenime, su kokiais sunkumais susiduria siekdami atpažinti kiekvienam skirtą asmeninį pašaukimą, kaip planuoja savo gyvenimą, koks jų požiūris į Bažnyčią ir kokios Bažnyčios jie nori“, kalbėjo kardinolas Baldisseri. Beveik visą savaitę truksiančio susitikimo išvados bus apibendrintos baigiamajame dokumente, kuris Verbų sekmadienį, kovo 25-ąją, bus įteiktas popiežiui Pranciškus. Kardinolas priminė, kad šią dieną visame pasaulyje vyskupijose švenčiama Pasaulinė jaunimo diena. Popiežiui įteiktas dokumentas su priešsinodinio jaunimo susitikimo išvadomis bus integruotas į oficialų pačios Sinodo asamblėjos darbo dokumentą. Tokiu būdu, kovo mėnesį vyksiančio jaunimo atstovų susitikimo metu iškleti klausimai taps rudenį vyksiančios Vyskupų sinodo asamblėjos darbotvarkės temomis. Priešsinodinio jaunimo susitikimo darbus bus galima gyvai sekti internetu. Norintieji galės užsiregistruoti būsimam Sinodui skirtame interneto portale (www.synod2018.va).

    Penktadienio spaudos konferencijoje buvo taip pat pristatyti bendri statistiniai duomenys apie jaunimui skirtą klausimyną, kuriuo jauni katalikai visame pasaulyje buvo raginami prisidėti prie pasirengimų jaunimo reikalams skirtam Vyskupų sinodo susirinkimui.

    Kaip ir anksčiau sušauktų Sinodo asamblėjų progomis, ypač kai buvo ruošiamasi dviem paskutinės asamblėjoms, skirtoms šeimai, taip ir beišruošiant jaunimui skirtai asamblėjai, į pasirengimų darbus buvo siekiama plačiau įtraukti vietinių Bažnyčių tikinčiuosius, o šiuo atveju ypač jaunimą. Vyskupų Sinodo sekretoriatas buvo paprašęs vietines Bažnyčias ir Vyskupų konferencijas, kad į priešsinodines konsultacijas būtų įjungta kuo daugiau žmonių, kad Vyskupų Sinodo sekretoriatui pateikiami siūlymai būsimam Sinodo darbo dokumentui būtų parengti ne uždaruose vyskupų susitikimuose, bet atvirai išmąstyti vietinėse bendruomenėse. Šiuo tikslu buvo taip pat sukurtas internetinis klausimynas, į kurį atsakyti buvo pakviestas jaunimas visame pasaulyje.

    Į prašymą užpildyti internete paskelbtą anketą atsiliepė 221 tūkst. jaunų žmonių, nuo 16 iki 29 metų. Kiek daugiau kaip 100 tūkst. atsakė į visus anketos klausimus. Daugiau negu pusė dalyvavusiųjų apklausoje buvo merginos. Daugiausia atsakymų (kiek daugiau negu pusė) gauta iš Europos. Apie 74% užpildžiusiųjų anketą pasisakė esą tikintys katalikai. Apie 8% atsakiusiųjų į klausimus save įvardijo kaip netikinčius, tačiau suvokiančius vertybinių pasirinkimų svarbą ir jaunimo atsakomybę.

    Bernardini.lt informuoją, jog Lietuvą priešsinodiniame susitikime atstovaus Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis ir Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro referentė Gintarė Dragūnaitė.



  • Savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc.

    Maranatha Pizarras nuotrauka

    Lietuviai vis dažniau lankosi pas psichologus, o savižudybių mastas Lietuvoje mažėja, rodo statistika. Naujausi Higienos instituto duomenys rodo – savižudybių skaičius per pastaruosius trejus metus sumažėjo net 20 proc., 2017 m. palyginti su 2016 m. – skaičius sumažėjo 9 proc. Tuo tarpu Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apsilankymų skaičius pas psichologus poliklinikose per tris metus išaugo daugiau nei tris kartus.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nors skaičiai keičiasi, reikia ne skubėti džiaugtis, o galvoti apie tolesnius žingsnius ir konkrečias priemones. „Savižudybių tema Lietuvoje tyrinėjama jau daug metų. Parašyta nemažai mokslinių straipsnių, knygų, užauginta stipri specialistų, akademikų karta. Milžinišką prevencinį darbą atlieka nevyriausybinės organizacijos ir visuomenininkai. Deja, savižudybių prevencija kaip valstybės politika – vis dar pradinėje stadijoje. Nėra strategijos, finansavimas išbarstytas, veikia atskiros iniciatyvos ir pavienės savivaldybės“, – sako parlamentaras.

    Pasaulio sveiktos organizacija teikia konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti savižudybių skaičių. Vienas iš pagrindinių siūlymų – organizuoti specialistų mokymus, kaip atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. M. Majauskas pastebi, kad Lietuvoje jau turime gerosios praktikos pavyzdžių – tokius mokymus jau vykdo Vilniaus, Kauno, Kupiškio, Kelmės, Pakruojo savivaldybės.

    Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė 749 gyventojai – tai yra 9 proc. mažiau nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš tris metus. Remiantis pateikta statistika, 2016 m. nusižudė 823 asmenys, 2015 m. – 891, 2014 m. – 935.

    Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad 2014 m. psichologo konsultacijų skaičius poliklinikoje siekė 20,959, 2015 m. – 25,894, 2016 m. išaugo iki 45,940, o 2017 m. lyginant su 2014 m. išaugo daugiau nei triskart ir siekė 65,734.

    M. Majauskas atkreipia dėmesį, kad nors poliklinikose situacija po truputį gerėja, ligoninėse vis dar dominuoja psichotropiniai vaistai. Nemedikamentinio gydymo apmokėjimas už teikiamas paslaugas yra itin mažas, todėl tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą – tuo požiūriu situacija rajonuose yra kritiška.



  • Fotografas T. Kazakevičius: „Mūsų šalyje matau beprotišką norą keistis“
    Fotografas Tadas Kazakevičius. Kęstučio Žilionio nuotr.

    Fotografas Tadas KAZAKEVIČIUS objektyvą kreipia ten, kur slypi praeitis, kur dabarties ženklai, simboliai, kad užfiksuotų juos ateičiai. Joje visa tai regėsis kaip tikrų tikriausi artefaktai, kurių vertė matuojama jausmo, emocijos, atminties kategorijomis.

    „Tai, ko nebebus“ – fotografijų ciklas, kurį išgarsino dviejų berniukų ir mergaitės akimirkos Laumėnų vienkiemyje drauge su šunimi Meškiu nuotrauka. Ją „Sony World Photography Awards“ įtraukė tarp dešimties nominantų „Portretų“ kategorijoje. Ši fotografija su dar trimis T. Kazakevičiaus užfiksuotais kadrais pateko į „Royal Photography Society“ pagrindinės parodos atranką.

    Gyvenimo tikrovės, autentiškumo siekis žymus šio fotografo raiškoje. Dokumentavimas – taip galima įvardyti T. Kazakevičiaus fotografijų ciklus. Socialinė žiūra, linkmė ir atsakingumas – priminti, liudyti tai, kas buvę, išsaugoti tai, kas yra dabar, o pirmiausia visa tai pamatyti ir parodyti – uždaviniai ir tikslas, tai, kas atspindėta naujausiame T. Kazakevičiaus fotografijų cikle „Įvairi Lietuva“.

    Šį meninį ir dokumentinį vizualinį Lietuvoje gyvenančių tautų sąvadą autorius skiria Lietuvai, jos atkūrimo šimtmečiui. 154 tautos, gyvenančios Lietuvoje, žmonės, pati Lietuva, kiekvieno ir kiekvienam sava, skirtinga, unikali, kaip pati istorija, kaip pats gyvenimas. Apie visa tai pokalbyje su fotografu T. Kazakevičiumi, teigiančiu, kad tautos vienybę grindžia gebėjimas priimti kitus ir gyventi santaroje.

    Tado Kazakevičiaus fotografija.

    Kaip kilo idėja įamžinti tautas? Ar pavyko pirminis sumanymas, kiek jis kito, plėtojosi, kaip išsikristalizavo jau įgyvendinant?

    Kad ir kaip būtų keista, tačiau ši idėja kilo iš didelės desperacijos išsigandus fakto, kad kada nors turėsiu galutinai baigti fotografinį ciklą „Tai, ko nebebus“. O pati idėja šovė galvon migdant vos kelių mėnesių dukrą Adelę ir supratus, kad mano „laisvė“ darosi kiek ribota. Mažiau kelionių, mažiau pažinčių. Bet kaip keliauti nekeliaujant? Štai ir atsakymas. Kartais apribojimai priverčia rasti žavių sprendimų.

    Procesas nuolatos kito, prisimenant idėją pradžioje ir į ką ji pavirto, bet jaučiu, kad nuolatos sistemingai ir keliavau to link, ką dabar ir matote. O dar kaip tyčia pasitaikė proga, kuriai šį kūrinį ir galėjau skirti. Rodos, viskas ir sukrito į vietas.

    Kas Jus patį labiausiai stebino kuriant tautų fotografijų ciklą?

    Darbas vis dar tęsiasi ir netikėtumų dar prieš akis, tačiau žavu suprasti, kad pats imu geriau pažinti Lietuvą ir lietuvius, bendraudamas su šiais žmonėmis. Tikiu, kad įgyvendinęs šį darbą tikrai turėsiu ką pasakyti apie mūsų tautiškumą, tėvynę. O labiausiai nustebino (džiugiai) jų visų neaprėpiama ir išraiškinga šios šalies meilė.

    Išvadų dar negaliu daryti, kiek ankstoka ir labai daug darbo prieš akis, tačiau tikrai įžvelgiau labai daug tautinių bendrybių – visi jie nuostabūs, šilti ir svetingi žmonės, o neretai ir labai charizmatiški.

    Nemeluosiu sakydamas, kad pradėdamas fotografinį ciklą norėjau tiek herojų minčių, tiek jų bruožų įvairovės. Tačiau suprantu, kad ir mūsų tautiečių bruožai neretai labai skirtingi, tad kuo toliau, tuo labiau matau, kokie mes visi panašūs. Tai džiugina, nes darkart įsitikinu, kad įdomiausia – asmenybė. Jų mintys, požiūris į gyvenimą – ryškiausias tautiškumo bruožas.

    Kartu su nuotrauka pateikiate ir portreto asmenybės pristatymą. Nuotrauka dažniau liudija žmogaus vidinį „aš“ ar kelia nuostabą, nejaugi tai slypi po šiuo atvaizdu?

    Kai kurių herojų istorijos tikrai priverčia nustebti ir net kartais šoktelti kėdėje, kitos daugiau patvirtina herojaus atvaizdą nuotraukoje, tačiau kiekvienas bendravimas atskleidžia naujų detalių, kurios savotiškai įdomios ir įtraukiančios.

    Pasidalinkite Jums ypatingiausia portreto asmenybės gyvenimo istorija.

    Nesinori perdaug užbėgti už akių ir atskleisti būsimų herojų istorijas, tačiau su nekantrumu laukiu graikų tautybės pristatymo. Šios tautybės herojaus istorija tikrai pritrenkiama. O iš jau papasakotų – jakutų tautos atstovės Akulynos istorija tarsi įtraukiantis romanas. Kiek dar detalių ten nepapasakota, tačiau stengiuosi neišsiplėsti, norisi sudėti viską į „suskaitomą“ teksto kiekį.

    Tado Kazakevičiaus fotografija.

    154 tautos, jos visos – Lietuva. Atkūrimo šimtmečio akivaizdoje ką Jums reiškia tautinis tapatumas?

    Manau, kad terminas „tautiškumas“ yra labai paslankus, tačiau, be jokios abejonės, kai kurie dalykai išlieka svarbūs. Tai tradicijos, savo istorijos išmanymas, tačiau man asmeniškai, kaip ir teigiau įvadiniame ciklo tekste, tautos vienybė – ne sugebėjimas užsidaryti ir izoliuoti save nuo aplinkos, kaip tik priešingai, – priimti kitus ir gyventi santaroje.

    Kada ir kur bus galima išvysti „Įvairią Lietuvą“? Kviesdamas žiūrėti fotografijų ciklo, kokią esminę žinią norite perduoti?

    Kol kas šį ciklą pristatysiu feisbuko ir instagramo socialiniuose tinkluose, pateikdamas herojų istorijas, tačiau visi jau pristatyti herojai bus pasiekiami adresu www.diverse.lt, tiesa, čia istorija dingsta, tačiau randamas sentencijos vertimas. Tačiau nemeluosiu sakydamas, kad ateities planuose tikrai tikiuosi šį ciklą pristatyti parodos bei albumo formatu.

    O žiūrovui šiuo ciklu noriu padėti įsimylėti Lietuvą iš naujo, leidžiant ją pamatyti kitataučio akimis. Juk taip dažnai ant jos paburnojame.

    Pats gavau šią dovaną gyvendamas 5 metus ne Lietuvoje, tad mano akys buvo išsiilgusios tėvynės. Galbūt dėl to ir atsirado tokie fotografijų ciklai kaip „Tai, ko nebebus“ ir „Įvairi Lietuva“.

    Koks kadras Jums asmeniškai įprasmina Lietuvą – prieš šimtą metų, dabar, po šimtmečio?

    Laikas uždeda savo žymę fotografijoje, jis ją subrandina, suteikia naujų simbolių ar kaip tik ją pakeičia. Tad manau, kad nerasiu vieno kadro, kuris įgautų tokią universalią reikšmę.

    Tačiau, kai pamąstai giliau, vienintelis visą tautinį identitetą atskleidžiantis dalykas yra mūsų tautinis rūbas, juostos, jų raštai. Galbūt dar dainos. Tai tautos menas, kilęs iš žmonių, jų kasdienybės bei tradicijų.

    Tado Kazakevičiaus fotografija.

    Straipsnio įžangoje Jūs pristatomas kaip socialiai atsakingas fotografas. Kaip suvokiate vizualiojo meno kūrėjo teises, užduotis, pareigas, atsakomybes ir pan.?

    Įžvelgiu keletą kūrėjo atsakomybių. Kūrėjas yra atsakingas sau kaip autoriui, žiūrovui, tačiau bet kokiu atveju būtina aiški fotografijos žinutė, nenuvilti estetika ir visų svarbiausia – nenuvilti rodomo herojaus. Tiek pateikiamu vaizdu, tiek pateikiama informacija.

    Pokalbio pabaigoje nusakykite atkurtos Lietuvos šimtmečio portretą. Jūsų manymu, kas ir kaip įprasmintų būtent šio istorinio momento Lietuvą?

    Nors aplink mus vyksta ir daug įvairių kontroversiškų procesų, rodos, neretai nuviliančių žmones ir gniuždančių jų tautiškumą, tačiau aš mūsų šalyje matau beprotišką norą keistis, būti geresniam, mąstyti šviesiau. Tikiu, kad Lietuvą šiame etape puikiai atspindėtų bet kurio smalsaus, pakilios dvasios ir šviesaus proto tautiečio portretas, o gal… net geriau, visų Lietuvoje gyvenančių tautų portretas!



  • Rekolekcijos moterims „Vertingesnė už perlus. Kaip pakelti savivertę?“

    Dr. Irena Neumueler

    2018 m. kovo 2–4 d. broliai pranciškonai maloniai kviečia moteris į rekolekcijas „Vertingesnė už perlus. Kaip pakelti savivertę?“ Vilniuje, Pranciškonų vienuolyne (Pranciškonų g. 1, Vilnius).

    Rekolekcijos skirtos įvairaus amžiaus moterims, kurios dėl sunkios patirties (pvz., pralaimėjimo, praradimo, pažeminimo, išdavystės, atmetimo, vargo, bedarbystės, nenoro gyventi ir t. t.) prarado savivertę, orumą ir gyvenimo prasmę, stokoja pasitikėjimo savimi, netiki savo jėgomis, drovisi kitų žmonių, jaučiasi už juos blogesnės ir kitų išnaudojamos, abejoja savo gabumais ir galimybėmis.

    Rekolekcijas ves dr. Irena Neumueler, teologė, mokytoja, patarėja, asmeninės raidos ugdytoja. Jis yra baigusi doktorantūros studijas Kardinolo Stepono Višinskio universitete (UKSW) Varšuvoje. Ypatinga jos misija yra darbas su moterimis, kurias ji palydi atskleisdama jų moterišką grožį, mokydama, kaip harmoningai gyventi su savimi ir kitais, jausti savivertę, savigarbą ir orumą. Šiuo tikslu veda rekolekcijas, paskaitas, seminarus, temines sesijas psichologijos ir savivertės tema Lenkijoje ir užsienyje. 2005 m. birželį Gdanske moterims inicijavo susitikimus, vadinamus „Status Feminae“. Yra fondo „Status Feminae“ prezidentė ir daugybės ugdymo projektų moterims autorė. Penkerius metus veda rekolekcijas kartu su tėvais pranciškonais Gdanske. Dirba bendrojo lavinimo licėjuje Lemborke (Lenkija).

    Per rekolekcijas bus kalbama apie tai, kaip iš naujo priimti savo būtį, atrasti vertę ir orumą, kurių negalima atimti ar sumenkinti. Moterys atskleis savo tikrąjį „aš“ ir suvoks Dievo požiūrį į save, Dievo žodžio šviesoje supras žemos savivertės, destruktyvaus elgesio, atsitraukimo bei užsisklendimo savyje priežastis ir pasekmes. Rekolekcijų dalyvės gaus konkrečius patarimus, kaip savo trapumą ir ribotumą perkeisti į stiprybę ir vertybes, kad suvoktum savo kilnumą ir unikalumą.

    Rekolekcijos vyks lenkų kalba ir bus verčiamos į lietuvių kalbą. Auka už 3 dienas – 25 eurai. Informacija ir registracija: Ona, tel. 8 603 66893, el. paštas: juronam@yahoo.com. 



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.