Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt
  • Seimas kriminalizavo manipuliavimą sporto rezultatais

    dff46e574024a760972fca06b571cd18732cc51a

    Seimas, 83 parlamentarams vieningai balsavus už, ypatingos skubos tvarka priėmė Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo tikimasi iš esmės spręsti manipuliacijų sporto varžybomis problemą.

    Įstatyme įtvirtinta, kad manipuliavimas sporto varžybomis yra tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma pakeisti sporto varžybų eigą ar rezultatą siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.

    72 Seimo nariams vienbalsiai balsavus už, Baudžiamasis kodeksas papildytas 1821 straipsniu, nustatant, kad tas, kas neteisėtai paveikė sąžiningą profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

    Asmuo (taip pat ir juridinis asmuo), kuris padarė minėtą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, suteikė svarbios informacijos ir aktyviai bendradarbiavimo išaiškinant šią nusikalstamą veiką.

    Pataisos įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., rašoma pranešime spaudai.

    Atitinkamai, 75 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, papildytas Kriminalinės žvalgybos 8 straipsnis.



  • Išpuolius Stambule įvykdė iš buvusios SSRS kilę asmenys

    7707d744eae80e0eaccca85cc9fb58caf289dafc

    Trys vyrai, kurie antradienį surengė kruviną išpuolį Stambulo oro uoste, yra kilę iš buvusios Sovietų Sąjungos, skelbia BBC remdamasi savo šaltiniais.

    Skelbiama, kad vienas teroristas yra kilęs iš Rusijos kontroliuojamo Šiaurės Kaukazo, o kiti du – iš Uzbekijos ir Kirgizijos.

    Turkija mano, kad išpuolį, per kurį Atatiurko oro uoste žuvo 43 žmonės ir dar 230 buvo sužeisti, suorganizavo taip vadinamoji Islamo valstybė.

    Policija Stambule sulaikė 13 asmenų, įtariamų prisidėjus prieš išpuolio. Dar daugiau asmenų buvo sulaikyta ketvirtadienį Izmyre.



  • Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija: kas keisis studentams

    1d4170a0bc632bb623892c70752cc08bd56c7d4f

    Seimas galutinai pritarė naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai. Beveik keturis metus trukusios diskusijos pasiekė finišą: įstatymą pasirašyti liko šalies Prezidentei D. Grybauskaitei. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

    Redakcija numato, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijai bus taikomi tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose studijuosiantiems absolventams. Norintys studijuoti universitetuose turės peržengti 2 balų, kolegijose – 1,2 balo kartelę. Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata savaime studijų kokybės nepagerins. „Besiklausant diskusijų ima atrodyti, kad dėl prastos studijų kokybės kalti tik prastai brandos egzaminus išlaikę absolventai. Vis dėlto, priėmus geresnius studentus, studijų kokybė savaime nepagėrės, tiesiog bus lengviau dirbti su gabesniu jaunimu“, – sako P. Baltokas.

    Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad universitetai gali vykdyti trejų metų trukmės bakalauro studijas. P. Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata vertintina prieštaringai. „Viena vertus, studijų procesas visose Europos šalyse trumpėja. Tačiau rengiant įstatymą laikėmės nuomonės, kad Lietuvoje vykdyti trijų metų trukmės universitetines bakalauro studijas rizikinga dėl paplitusios akademinio nesąžiningumo problemos, diplomų pardavinėjimo, bendros studijų kokybės padėties. Savo ruoštu siūlėme įstatyme numatyti studentams galimybę turėti daugiau laisvės patiems rinktis dalykus, kuriuos nori studijuoti, tačiau į mūsų pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Norisi tikėti, kad aukštosios mokyklos savo iniciatyva pradės lanksčiau žiūrėti į studijų procesą ir pateisins studentų lūkesčius“, – teigia P. Baltokas.

    Daugiausiai diskusijų kėlęs klausimas – gerai besimokančio piliečio apibrėžimas, išspręstas numatant, kad studentai bus skirstomi į puikų, tipinį ir slenkstinį lygmenis. „Džiugu, kad gerai besimokančio piliečio sąvoka pagaliau apibrėžta ir nuo šiol tai ar studentas mokysis nemokamai ar mokamai lems nebe dešimtoji balo dalis, o jo įgytos kompetencijos. Taip pat sveikintina, jog nuspręsta, kad jei po rotacijos nėra kam užimti valstybės finansuojamos vietos, ji liks pas studentą, jei jis neturi akademinių skolų“, – komentavo P. Baltokas. Šiuo metu Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija aktyviai diskutuoja apie tai, kaip naujoji sistema turėtų būti diegiama visose aukštosiose mokyklose. Lietuvos studentų sąjungos atstovai džiaugėsi, kad su nauja įstatymo redakcija padidinta ir kompensacijos imtis. Nuo šiol kompensaciją galės gauti iki 10 proc. geriausiai besimokiusių, bet už studijas mokėjusių studentų, skaičiuojant tiek nuo valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose studijavusių studentų skaičiaus. Iki šiol buvo skaičiuojama tik nuo valstybės finansuojamų studentų skaičiaus.

    Nuo šiol skatinamąsias stipendijas galės gauti visi studentai, nepriklausomai nuo studijų finansavimo tipo. „Skatinamųjų stipendijų skirstymas buvo didelė problema. Kai kuriose aukštosiose mokyklose į šias stipendijas galėjo kandidatuoti tik valstybės lėšomis studijuojantys studentai. Manome, kad įstatyme konkrečiai įvardinus, kad į stipendijas gali pretenduoti visi studentai, nepriklausomai nuo finansavimo formos, bus aukštosioms mokykloms neliko vietos interpretacijai, stipendija turi būti skiriama atsižvelgiant į mokymosi, visuomeninės, sportinės ar kultūrinės veiklos pasiekimus, o ne į tai ar studentas moka už savo studijas ar ne“, – sako P. Baltokas.

    Kitas svarbus aspektas susijęs su nauja įstatymo redakcija – akademinės atostogos. Lietuvos studentų sąjunga jau kelis metus kėlė problemą, jog skirtingose aukštosiose mokyklose yra daugybė skirtingų studijų stabdymo formų, tad vienose aukštosiose mokyklose studentai gali stabdyti studijas tik pateikę gydytojo pažymą, kitose – parašę prašymą. Naujoji mokslo ir studijų įstatymo redakcija išlygina šią nelygybę, įstatymui įsigaliojus vienerių metų akademines atostogas dėl asmeninių priežasčių galės pasiimti visų aukštųjų mokyklų studentai. Akademinių atostogų metu bus išlaikomas studento statusas, po akademinių atostogų studentai grįš į valstybės finansuojamą vietą, jei joje studijavo prieš tai.

    Studentų atstovai džiaugėsi, kad įstatyme skirta dėmesio studentų pildomų kokybės apklausų viešinimui. Nuo šiol aukštosios mokyklos turės kartą per metus pristatyti akademinei bendruomenei vidinių kokybės apklausų rezultatus.

    Vis dėlto naujojoje redakcijoje nebuvo praplėstas studento sąvokos apibrėžimas. Lietuvos studentų sąjunga siūlė rezidentus laikytis studentais, tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas. Taip pat LSS siekė, kad 10 proc. geriausiai kolegijas baigusių ir magistro kvalifikacijos siekiančių absolventų galėtų valstybės lėšomis studijuoti išlyginamosiose ar papildomose studijose, tačiau į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta. Neperžiūrėta ir paskolų sistema, kuri reikalauja sisteminių pokyčių. 



  • O. Matthews: kvaili išpuoliai prieš Rusiją – tik į naudą V. Putinui

    3e8e819c7dfa74537f15cf972203d78df9b66e2a

    „Atrodo, nėra nieko, kuo nebūtų galima apkaltinti rusų: arba jie muša anglų futbolo sirgalius, arba apgaudinėja olimpiadoje. Jie okupuoja kitas šalis, numušinėja civilinius lėktuvus, o po to dedasi, kad tai ne jų kaltė. Jie padeda Basharui al-Assadui siekti pergalės Sirijos pilietiniame kare. Dėl jų auga Londono būsto kainos“, – teigia buvęs „Newsweek“ Maskvos biuro vadovas, dabar vienas iš šio žurnalo redaktorių Owenas Matthews. Tačiau jis pastebi, kad Vakarų spaudoje linkstama bet kokį Rusijos nusižengimą susieti su Vladimiro Putino konspiraciniais tikslais, ir tai yra klaida. „Negrabios ir konspiracijos teorijomis pagrįstos publikacijos padeda V. Putinui palaikyti apgultos tvirtovės atmosferą“, – tvirtina O. Matthews.

    Kad tai Rusijos vadovui padeda, puikiai iliustruoja vieno radijo žurnalisto iš Maskvos žodžiai: „Gerai jau, visa tai – mūsų darbas. Tačiau juk visi kiti daro tą patį! O baudžia tik mus, nes visi mūsų nekenčia.“

    Po Krymo aneksijos 2014 m. Rusija kone oficialiai tapo pasaulio atstumtąja: Rusijos lengvaatlečiams uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse dėl dopingo vartojimo; futbolo rinktinės vos neišvarė iš 2016 m. Europos futbolo čempionato dėl sirgalių smurto; pasigirsta raginimų dėl kyšininkavimo iš šalies atimti teisę rengti 2018 m. Pasaulio futbolo čempionatą; didelei grupei aukšto lygio Rusijos pareigūnų uždrausta keliauti į užsienį; jų aktyvai užšaldyti bent pagal tris JAV ir ES sankcijų paketus – dėl Krymo, dėl paramos sukilėliams Rytų Ukrainoje ir dėl teisininko Sergejaus Magnitskio nužudymo 2009 m. Rusijos įmonės negali skolintis tarptautinėse rinkose.

    „Tačiau demonizuojant Rusiją ir rusus kyla dvi problemos, – rašo O. Matthews. – Viena akivaizdi problema yra ta, kad negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės – Rusija yra didi civilizacija, tiesiog jos valdžios viršūnėje šiuo metu yra ciniški vagys. Beveik už viską, dėl ko pasaulis nekenčia Rusijos, atsakomybė tenka korumpuotiems biurokratams, kurie desperatiškai nori išsaugoti valdžią ir paslėpti savo pinigus. Invazijos į Krymą ir olimpinio dopingo skandalo šaknys yra tos pačios – Rusijos pareigūnai nusprendė, kad gali nepaisyti tiek Rusijos, tiek tarptautinių taisyklių.“

    Anot vieno iš „Newsweek“ redaktorių, antra problema yra ta, kad tie kaltininkai postringavimu apie rusofobiją mėgina nuslėpti savo nusikaltimus. Pasak Rusijos parlamento Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Aleksejaus Puškovo, Pasaulinės antidopingo agentūros ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusijoje yra įsigalėjusi klastojimo kultūra, – tai „kerštas už nepriklausomą Rusijos užsienio politiką“.

    V. Putino sėbrai, kurie paslėpė milijardus dolerių Panamoje? „Organizuotas informacinis puolimas prieš Rusiją“, – sako Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Nutekintos olandų tyrėjų ataskaitos išvada, kad Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas Rusijos priešlėktuvine raketa? Tai, pasak Kremliaus valdomo televizijos kanalo, „aršių rusofobų“ darbas.

    „Deja, atrodo, kad daugelis rusų noriai prisiima kaltę kartu su šalies vadovais. Tarp mūsų ir jų egzistuoja esminis kultūrinis skirtumas: bendraudami su užsieniečiais rusai yra linkę susitapatinti su savo valstybe, prezidentu ir bendrapiliečiais, net jei jie patys asmeniškai ir turi abejonių. Visa tai remiasi vienu žodžiu ir koncepcija – „nashy“ („mūsiškiai“). Šį apibūdinimą nuolat galima išgirsti pokalbiuose ir per televiziją – „Nashy nusiaubė Marselį“, „Nashy bombardavo Islamo valstybę“, „Nashy diskvalifikuoti ir negalės dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – nuotaikas Rusijoje apibūdina O. Matthews.

    Jis atkreipia dėmesį, kad jau daug amžių rusų kultūra yra grindžiama kolektyvine tapatybe, pavyzdžiui, žodis „soboras“ reiškia ne tik „žmonių sambūrį“, bet ir „maldos namus“. Mintį, kad Rusija yra puolama, kasdien eskaluoja Kremliaus propagandininkai. Žinia yra tokia: Rusija turi susivienyti kovoje su fašistais Ukrainoje ir į pasaulio valdovus pretenduojančiu Vašingtonu, kuris su mumis kariauja informacinį karą ir nuolat skleidžia melą, siekdamas mus pažeminti.

    Anot buvusio „Newsweek“ Maskvos biuro vadovo, „praktinė tokio apgulties mentaliteto apraiška yra ta, kad iš pirmo žvilgsnio protingi, išsilavinę, daug pasaulio matę rusai pradeda įrodinėti savo draugams iš užsienio, kad „Krymas mūsų“ („Krym nash“), kad jų šalies niekas nesupranta. Padėties nepagerina ir tai, kad Vakarų spaudoje yra linkstama bet kokį Rusijos nusižengimą susieti su Vladimiro Putino konspiraciniais tikslais“.

    Panamos dokumentuose užfiksuota nemažai pavyzdžių, įrodančių, kad artimojo V. Putino rato atstovai dideliu mastu plauna pinigus, tačiau dar daugiau faktų, kad buvo vagiama iš paties V. Putino ar bent jau iš Rusijos valstybės. Praėjusią savaitę laikraštyje „The Observer“ paskelbtas leidinio politikos redaktoriaus Danielio Boffey straipsnis, kuriame cituojamas neįvardytas britų vyriausybės šaltinis, teigiantis, kad, kaip galima spręsti iš socialinės žiniasklaidos analizės, daugelis rusų chuliganų priklauso šalies jėgos struktūroms.

    Tai buvo pateikta kaip įrodymas, kad oficialusis Kremlius galbūt prisidėjo prie smurto ir kad V. Putinas naudojosi tais smogikais „hibridiniam karui“ (D. Boffey šaltinio žodžiais) Europoje. Tai, O. Matthews manymu, yra visiškai klaidinga. „Ultromis“ pasivadinę smogikai galbūt tikrai yra kariškiai ir policininkai, tačiau iš tiesų jie yra ne V. Putino slaptas ginklas, o didelė grėsmė jo valdžiai. Jie jau buvo surengę kruvinas riaušes Maskvoje, įskaitant didelius neramumus 2010 m., kai iš pirmo žvilgsnio nuožmūs omonininkai išsilakstė kaip zuikiai.

    Tačiau Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos kreivų veidrodžių karalystėje D. Boffey akimirksniu tapo garsiausiu užsienio žurnalistu Rusijoje, o jo šaltinio išdėstyta konspiracijos teorija buvo pristatyta kaip oficiali Vakarų pozicija.

    „Vakarai sako, kad Kremlius pasiuntė chuliganus“, – spigiu balsu tvirtino televizijos prodiuserė, pakvietusi autorių dalyvauti Rusijos televizijos laidoje ir atsakyti už šią absurdišką versiją, tarsi darydama prielaidą, kad jis, kaip vakarietis, tikrai sutiks su visais savo bendrapiliečių teiginiais. Laidoje turėjo dalyvauti Rusijos futbolo funkcionierius ir Dūmos deputatas Igoris Lebedevas, kuris pats buvo linkęs kurstyti riaušių dalyvius. „Puikiai pasidarbavot, vaikinai, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ po riaušių Marselyje. – Nenuleiskite rankų!“

    „Rusijos žiniasklaida nuolat ieško, ar tik kas nors vėl nepažemino rusų nacionalinės savigarbos – tinka bet kas, kas padeda nukreipti eilinių rusų dėmesį nuo 15 procentų infliacijos, perpus nuvertėjusios valiutos ir 4 procentais per metus smunkančios ekonomikos. Mes juk manome, kad rusai yra įžūlūs ir didžiuojasi savo blogais darbais. Tačiau tai klaidingas požiūris – rusai iš tiesų galvoja, kad jie elgiasi teisingai.

    Sirija? Giname apsiaustus Sirijos krikščionis nuo „Islamo valstybės“ teroristų, kuriuos remia JAV sąjungininkai. Krymas? Tiesiog turėjome gelbėti bendrapiliečius nuo fašistinės chuntos, kuri įvykdė ginkluotą perversmą Kijeve. Panamos dokumentai? JAV sukurptas melas siekiant destabilizuoti padėtį Rusijoje. Su futbolu susijęs smurtas? Mūsų narsūs vaikinai gynėsi nuo britų chuliganų, kurių buvo penkiskart daugiau. Dopingas olimpinėse žaidynėse? Tuo užsiima visos šalys, tačiau baudžiama tik Rusija“ – rašo O. Matthews.

    Kaip teigia buvęs „Newsweek“ Maskvos biuro vadovas, rusai visada įsitikinę, kad „jie yra teisybės ir teisingumo pusėje. Tačiau jų vertybės iš esmės yra tokios pat, kaip mūsų. Tiesiog juos sąmoningai ir sistemiškai dezinformuoja šaliai vadovaujantys melagiai ir vagys. O stereotipiškai vaizduodami rusus, kaip klastingus niekšus, mes tik padedame Kremliui įtvirtinti savo klastotes.“



  • 2017 m. ES biudžeto projekto prioritetai: ekonomikos augimas ir atsakas į pabėgėlių krizę

    9f396e49e144b46cb9dd795d9ac81ae76f972b79

    Šiandien Komisija pateikė 2017 m. ES biudžeto projektą. Siūlomą biudžetą sudaro 134,9 mlrd. Eurų mokėjimų asignavimų. Daugiausia dėmesio skiriama dviem Europos politikos prioritetams: remti atsigaunančią Europos ekonomiką ir spręsti saugumo bei humanitarines problemas kaimyninėse šalyse.

    Ekonomikos augimui remti skirta suma paskirstyta taip:

    • 21,1 mlrd. eurų numatyta ekonomikos augimui, užimtumui ir konkurencingumui. Iš šios sumos 10,6 mlrd. eurų bus skirta moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, 2 mlrd. eurų – švietimui pagal programą „Erasmus +“, 299 mln. eurų mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal programą COSME ir 2,5 mlrd. eurų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
    • 2,66 mlrd. eurų numatyta skirti Europos strateginių investicijų fondui.
    • 53,57 mlrd. eurų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų bus skirta pelningoms investicijoms ir struktūrinėms reformoms remti siekiant skatinti valstybių narių ir regionų konvergenciją.

    42,9 mlrd. eurų siūloma skirti Europos ūkininkams.

    2017 m. ES biudžeto projekte siūloma skirti 5,2 mlrd. eurų Sąjungos išorės sienoms stiprinti ir pabėgėlių krizės bei neteisėtos migracijos problemoms spręsti finansuojant veiksmingesnes priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią prekybai žmonėmis, bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis daryti įtaką ilgalaikiams migracijos veiksniams, formuoti tvirtesnę teisėtos migracijos politiką, įskaitant asmenų, kuriems reikia apsaugos, perkėlimo klausimus, ir valstybėms narėms remti skirtas priemones, susijusias su pabėgėlių integracija Europos Sąjungoje.

    Atsižvelgiant į didėjančias saugumo problemas, su kuriomis susiduria ES ir jos valstybės narės, 2017 m. biudžeto projekte šiai sričiai taip pat numatyta daug išteklių: 111,7 mln. eurų bus skirta ES saugumo agentūrai (Europolui) remti, o 61,8 mln. eurų – ES institucijų saugumui didinti (kartu su 16 mln. eurų 2016 m. saugumo priemonėms skirtų papildomų lėšų). 

    Atsižvelgdama į vis didėjančią glaudesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje svarbą, Komisija 2017 m. taip pat siūlo skirti 25 mln. eurų mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamiesiems veiksmams.

    ES biudžetas sudaro apie 1 % ES BVP, tačiau dėl didinamojo poveikio ir orientavimo į rezultatus jis daro didelę įtaką. Pavyzdžiui, numatoma, kad dėl sanglaudos politikos 2007–2 013 m. BVP vidutiniškai per metus ūgteli 2,1 % Latvijoje, 1,8 % Lietuvoje ir 1,7 % Lenkijoje.

    Šį biudžeto pasiūlymą dabar kartu aptars Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės.



  • Verktiniai žygiuoja ne į karą – jie visi moka tik verkti

    Kai Seimas, agresyvėjančios Rusijos silpnaprotystės fone grąžino tai, ko nereikėjo naikinti – šauktinių kariuomenę – šalyje masiškai padaugėjo pacifistų. Tiesiog epidemija. Jie buvo viešojoje erdvėje pavadinti verktiniais. Ir sulaukė dešiniųjų patyčių lavinos. Dalis jų to gal ir nusipelno, bet pažiūrėkime, iš kur tų verktinių priviso? 

    Kadangi vadinamasis „gėjų praidas“ pražygiavo ir net Petro Gražulio išsidirbinėjimų neišprovokavo, šios mados propaguotojai gerokai įsiuto. Nepavykus sukiršinti, suerzinti ir išprovokuoti renginio metu, pasipylė nuomonių lyderiais norinčiųjų būti liaupsės įkandin pražygiavusiųjų. Fanfarai, ir fejerverkai išsipurškė tokiu mastu, kad bemaž pareikalauta lydėti šį renginį himnais, kariniais orkestrais, tikrais fejerverkais ir privalomais tiek valdiškų, tiek privačių kanalų eterio geriausiais laikais. Visi, kas drįso pastebėti tuo nesusidomėję, be atodairos skelbiami barbarais, Putino sąjungininkais, gražulininkais ar, švelniausiu atveju, šiaip nevykėliais. 

    Garsus nepopsinio kino režisierius Peteris Greenaway'us kitados apie eiles prie kino teatrų dėl noro pamatyti pirmiems „Titaniką“ yra sakęs, kad jį domina ne pats kinas, o socialinis ažiotažo reiškinys. Aš jaučiuosi kažkaip panašiai. 

    „Žygiuoti Lietuvoje verkiant reikia. Reikia žygiuoti už šeimose skriaudžiamas moteris, už išnaudojamus, neprižiūrimus vaikus, už darbuotojų teises, už nevykstantį lytinį švietimą, už neįteisintą partnerystę. Žygiuokime už vaikus, kuriuos Lietuvos vis dar galima mušti, nes taip nori Gražulis ir Dagys“, – rašo vieno labai didelio portalo kolega. 

    Nesu nei Dagio, nei Gražulio politinių talentų gerbėjas, tačiau noriu pasakyti, kad verkiant žygiuoti už primuštą moterį ar vaiką yra tiek pat veiksminga, kiek stovėti kamputyje ir verkti, stebint tai, kas vyksta. Norint, kad vaikai ir moterys (ir apskritai žmonės) nebūtų mušami, reikia jų nemušti, o kai tai nutinka – turėti drąsos įsikišti, užuot žliumbiant bėgus namo piešti plakatų ir susirinkus žygiuoti raudant iš bejėgiško sielvarto ir dar saugomiems gausių policijos pajėgų. Tiems smurtautojams verksnių eitynės geriausiu atveju sukels tik juoką. Eitynės už darbuotojų teises irgi verkiant? Valio – tik štai streikas yra kur kas veiksmingiau. Ir ne simbolinis, o toks, kuris gerai pakratytų kišenę amžinai irgi verkiančiam dėl savo neva nustekento konkurencingumo verslui.

    Skaitydamas tokius dalykus tikrai pradžioje ir pats jau nesusivoki – juoktis čia ar verkti? Visgi man labiau patinka juoktis. Juoktis iš verksnių žygiuotojų. Jų priviso ne tik pas mus. Jų pilna visoje Europoje. Jie dominuoja ir visus baigia paskandinti savo ašarų liūtyje. O kaip kitaip gali būti?

    Juk išsiveržę iš sovietinio kalėjimo grįžome į Europą, kurią radome gerokai pasikeitusią. Ir ne vien į gera. Ir tik nereikia pasakoti, kad negebėjimas realiai, o ne ašaromis ir žygiavimais kovoti už savo teises, apsiginti ir apginti kitus nuo smurto ir pavojų yra „sovietinis palikimas“, o nenorintieji solidariai verkti yra „vatnikai“ ir putinistai.

    Europa paprasčiausiai jau daug dešimtmečių ruošė, ugdė ir popino nevėkšlų, verksnių, lepūnėlių, skystablauzdžių ir infantilų kartas. Paklaikusios feministės ir jų sąjungininkai metodiškai siekė tikslo – berniukams nebedavė žaisti su šautuvėliais, o bruko lėlytes, pynė kaseles. Vienodino drabužėlių stilių bei pasakojo, kad berniukai ir mergaitės neturi skirtis, mokė, kad reikia vietoj mėsos valgyti žolę, gyvūnėlius mylėti labiau už žmones. Atkakliai, su fanatišku užsispyrimu žagino patį vyriškumą. Ir kai neva vargšų atėjūnų ordos ėmė Europos didmiesčių aikštėse žaginti jas pačias, tie, kas būtų turėję šokti jų ginti, apsiverkė ir nužygiavo. Su policijos apsauga, kad ir pačių kas nenuskriaustų. 

    Esu bemaž tikras, kad kokia supermamytė ar net gėlėtomis kelnytėmis apsirengęs, auskaruotas, depiliuotas, nuo veganizmo paliegęs jaunikaitis vėl braukia ašarą skaitydamas šį tekstą ir matydamas jame smurto propagandą. Jau virpanti rankytė skrebena ant byrančių ašarų suvilgyto popieriaus lapo eilinį verksmingą skundą į kokią komisiją. Ko jau ko, o skundikų prisiperėjo ne mažiau nei verksnių ir pacifistų. Dažniausiai šios individų kategorijos persidengia. Nusiraminkite, niekas jūsų neragina mušti, niekas neginčija jūsų teisės į ašarų krioklius. Skrebenkite, skųskitės, verkite ir žygiuokite, žygiuokite, žygiuokite. Jeigu galima – kuo toliau. Verkdami taip pat ir dėl britų referendumo rezultatų, kurie yra kaip tik minėtų tendencijų neapsikentusiųjų reakcijos padarinys.



  • R. Budbergytė: tik patiems Lietuvos gyventojams mokesčiai atrodo labai dideli

    8aa6aa991a308cfc2362de7ca2e21a681418f25d

    Naujoji Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė pritaria daliai šalies mokesčių ekspertų, teigiančių, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra „šiek tiek per didelis“, tuo pačiu pažymėdama, kad mokesčiai šalyje galbūt nėra teisingai subalansuoti.  

    „Samdomi darbuotojai, kurie moka mokesčius, taip pat darbdavys, kuris samdo tą darbuotoją,  mus ragina peržiūrėti tuos mokėjimus, kad įmokos būtų mažesnės“, – teigia B. Budbergytė.

    Tiesa, naujoji finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad, anot jos, tik patys Lietuvos gyventojai mokesčius mato kaip labai didelius.

    „Mes, gyvenantys Lietuvoje, galvojame, kad jie yra labai dideli. Tačiau, lyginant su kitomis šalimis, mokesčiai Lietuvoje tikrai yra pakankamai maži. Bet jie galbūt nėra teisingai subalansuoti“, – teigia finansų ministrė.

    Paklausta apie dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją britams pritarus išstojimui iš Europos Sąjungos, R. Budbergytė tikina, kad esama situacija Lietuvos gyventojams neturėtų kelti didžiulio nerimo, ypač trumpuoju laikotarpiu, kadangi prekybos mastas tarp šalių nėra didelis. Tiesa, ministrės teigimu, ilguoju laikotarpiu tam tikros neigiamos pasekmės – realios.



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.