Kviečiame susipažinti su atlikto mokslinio tyrimo "Prokurorų požiūrio į reformą ir patiriamą stresą" ataskaita

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt naujienos

Bernardinai.lt naujienų srautas

Bernardinai.lt

  • Nauja „Vakaro žvaigždelė“ jau pakeliui pas vaikus

    Mieli vaikai, su pirmosiomis žiemos snaigėmis vėl atkeliauju pas jus!

    Tai aš - ŽURNALAS „VAKARO ŽVAIGŽDELĖ“!

     O mane atsivertę:

     rasite kortelių žaidimą „Jėzaus gimimas“,

     kartu su debesėliu keliausite po Žemaitiją,

     sužinosite, kad labiausiai džiugina dovanos, kai jas dovanojame iš širdies,

     išmoksite gero elgesio taisyklių,

     pamatysite, kokių gražių liečiamųjų knygelių neregiams sukūrė vaikai su mokytojais,

     išmoksite pasidaryti gimtadienių medį,

     pasigaminti skanių bananinių saldainių,

     taip pat galėsite spręsti užduotėles, dainuoti daineles.

    vakaro žvaigždelė



  • Kryžių kalno koplyčia pakils antram gyvenimui

    Remontuojama prie Kryžių kalno pastatyta koplyčia, kurioje mišias 1993 m. aukojo popiežius Jonas Paulius II.

    Šiaulių rajono taryba koplyčios remontui skyrė 42 tūkst. litų. Kitąmet gavus pinigų darbai bus tęsiamI.

    2011 m. Vyriausybė skyrė 15 tūkst. litų koplyčiai nugriauti, tačiau rajono gyventojai surinko per 2 tūkst. parašų, kad istorinė koplyčia išliktų.

    Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba, atsižvelgusi į gyventojų norą ir istorinę šio objekto vertę, pripažino ją nekilnojamojo kultūros paveldo vertybe ir įtraukė į kultūros vertybių registrą.

    LRT Televizijos naujienų tarnyba

    LRT logotipas



  • Ukrainietė apie lietuvių paramą: svarbu žinoti, kad mes – ne vieni

    Vilniaus Rotušėje sekmadienio pavakarę būriavosi neabejingieji menui ir Ukrainai. Visuomenininkai, pakvietę į tarptautinį labdaringą aukcioną su Rusijos agresija ir vietos separatistais kovojančiai šaliai paremti, surinko beveik 50 tūkst. litų.

    Ukrainos vėliavos spalvas mėlyną ir geltoną reiškiančiu pavadinimu „Blue/Yellow“ pasivadinęs visuomeninis judėjimas nebe pirmą kartą solidarizuojasi su Rusijos agresiją patiriančia šalimi. Lėšos, gautos už meno kūrinių aukcione parduotus darbus, bus skirtos Ukrainos kariuomenei ir ten kovojantiems savanoriams remti.

    „Ukrainai parama iš užsienio – ar tai būtų iš Lietuvos, ar iš kitur – yra itin svarbi visų pirma, sakyčiau, ta moraline, psichologine prasme, kad atvažiuoja, padeda kiti žmonės, iš tikrųjų solidarizuojasi su Ukrainos padėtimi. Ir tą mes galim jausti, mes tą matom ir žmonės – jie kartais tiesiog žodžių neturi išreikšti savo dėkingumą“, – sako paramos Ukrainai grupės „Blue/Yellow“ pirmininkas Jonas Ohmanas.

    Siekdami pagelbėti su agresore Rusija ir vietos separatistų pajėgomis kovojančiai šaliai, į kvietimą prisidėti prie paramos aukciono atsiliepė 54 menininkai iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos ir pačios Ukrainos. Iš viso pateikta 80 įvairiais stiliais ir technika sukurtų darbų – paveikslų, skulptūrų, tekstilės ir juvelyrikos.

    „Šiuo metu mums svarbu žinoti, kad mes – ne vieni, kad yra žmonių, kurie mus palaiko, kurie pasirengę padėti ir supranta, kas pas mus vyksta. Šis vienybės jausmas mūsų savanoriams ir kitiems žmonėms duoda labai daug, o parama – nesvarbu moralinė ar materialinė – ir tai, ką Lietuva daro Ukrainai, mums labai svarbi“, – sako lėlininkė iš Ukrainos Valentina Jakovleva.

    „Aš tos kartos, kuri gimė Tarybų Sąjungoje, bet stovėjau prie Seimo ir prisimenu Sausio 13-ąją, ir esu dalyvis tų įvykių. Man visas tas reikalas labai artimas ir aš puikiai suprantu Maidaną ir kad kažkiek reikia padėt jiems“, – sako dailininkas Vytautas Poška.

    Paramos grupė „Blue/Yellow“ Ukrainai nuo šios vasaros jau skyrė 200 tūkst. litų vertės paramą. Didžioji jos dalis skirta suaukotais daiktais.

    Giedrė Baltrušaitytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba

    LRT logotipas



  • Pokario partizanų menkinimas gali būti informacinio karo dalis

    Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus.

    Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties.

    Dar vykstant teismo procesui signatarai Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis pareikalavo atimti kario-savanorio statusą iš A. Kraujelio-Siaubūno. Tuo pat metu suaktyvėjo užklausų ir kreipimųsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl tokio statuso atėmimo ir kai kuriems kitiems pokario kovotojams.

    Visa tai būtų tik mūsų valstybės vidaus reikalai, bet šita tema jau ne pirmus metus eskaluojama Rusijos. Galima manyti, kad taip siekiama sukelti visuomenės abejones Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio teisėtumu, ir sugriauti istorinį „karo po karo“ naratyvą bei jo, kaip tęstinio Lietuvos valstybingumo įrodymo, reikšmę šiuolaikinei Lietuvos valstybei. O tai jau informacinio karo dalis.

    A. Sakalas ir J. Jurgelis reikalauja atimti iš partizano A. Kraujelio-Siaubūno jam po mirties suteiktą Lietuvos gynėjo statusą ir valstybės ordiną. Juos A. Kraujeliui Prezidentas suteikė remdamasis LGGRTC teikimu. Signatarai tvirtina suradę įrodymų, kad šio partizano rankos suteptos mažiausiai vienuolikos nekaltų žmonių krauju.

    „Čia yra fenomenas, kodėl pasirinko herojum padaryti ne kokį ten... daug galima būtų privardyti partizanų. Kodėl pasirinko smurtautoją?“, – klausia signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas J. Jurgelis.

    LGGRTC specialistai atliko dar vieną tyrimą ir teigia, kad partizanui šešėlis metamas nepagrįstai.

    „Mūsų atlikto tyrimo rezultatas yra toks, kad visa tai, jų tie teiginiai, nepasitvirtino. Taip, mes nustatėm tuos visus epizodus, tačiau tiek A. Kraujelis, tiek kiti partizanai, kartu su juo veikę, dalyvavę šituose epizoduose, iš tikrųjų baudė su okupaciniu režimu kolaboruojančius asmenis“, – sako LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas.

    J. Jurgelis sako, kad prieš 15 metų vadovaudamas valstybės saugumui, pats tyrė pasipriešinimo kovų istoriją. Genocido tyrimo centro atliktas tyrimas jo neįtikino.

    „Aš tą analizę vadinu klastote. Jai galima skirti atskirą laiką. Čia yra klastojami parodymai, liudininkų parodymai kurie užfiksuoti KGB archyvuose“, – sako J. Jurgelis.

    Teisingumo ministerijos valdininkas Donatas Glodenis, taip pat tyrinėjantis pokario laikus, tikina, kad Lietuvos pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai rengdavo ne ką mažiau žiaurias baudžiamąsias operacijas nei „raudonieji“ partizanai Antrojo pasaulinio karo metais. Su okupacine sovietų valdžia bendradarbiavusį D. Glodenio senelį, kuris, pasak anūko, buvo apylinkės sekretorius, sušaudė partizanai.

    „Tarptautinė teisė vienodas taisykles nustato bet kuriai kariaujančiai šaliai ir šituo požiūriu dėti lygybės ženklą galima. Ir reikia vienodai vertinti ir vienų ir kitų darbus, kiek tai susiję su tarptautinės teisės pažeidimais“, – sako Teisingumo ministerijos Registrų departamento vyr. specialistas D. Glodenis.

    Tuo metu signataras J. Jurgelis sako turįs duomenų, kad pasipriešinimo okupacijai dalyvių teisinis statusas suteiktas net žydų žudikams.

    „Yra daugiau nemalonių dalykų padaręs LGGRTC. Yra suteikti kario savanorio vardai žydšaudžiams. Ir jiems paskui, LGGRTC pasiūlius, Prezidento suteikti aukšti laipsniai. Aš galvoju: ar sprogs kada nors ta bombelė, ar nesprogs?“, – sako J. Jurgelis.

    Jei prokuratūra nesiims skubiai tirti šios generolo J. Jurgelio informacijos, tokie pareiškimai gali pasitarnauti priešiškoms Lietuvai jėgoms, nes pokario rezistencinės kovos temą jau ne pirmus metus eskaluoja Rusija. Tokius neva skandalingus faktus medžioja Maskvos finansuojamas „Pasaulis be nacizmo“.

    Vienas iš šios organizacijos vadovų Maksimas Reva savo propagandiniuose filmuose įrodinėja, kad lietuviai dalyvavo Vilniaus geto žudynėse, pokariu tie patys asmenys esą perėjo į „miško brolių“ būrius. Anot filmo autorių, į miškus išėjo banditai, plėšikavę ir žudę taikius žmones.

    Rusijos Užsienio reikalų ministerijos parengtoje 2012 metų Žmogaus teisių padėties Europos Sąjungoje ataskaitoje skelbiama, kad „Palankią dirvą nacionalizmo ir neonacizmo apraiškoms sudaro Lietuvos valdžios vykdomas istorijos įvykių klastojimas.“

    Rusijos URM atstovai ne kartą piktinosi, kad Lietuvoje kovotojais už laisvę vadinami, anot jų, vietos fašistų parankiniai. Apie Šilutės rajone atidengtą paminklą šalia atstatyto partizanų bunkerio teigiama: „Šiame kontekste tiktų priminti, kad būtent šie nacių parankiniai, atsakingi už dešimčių tūkstančių taikių gyventojų žūtį, aktyviai priešinosi Raudonajai armijai mūšyje su fašistais“.

    Sausį pristatytoje Rusijos URM ataskaitoje Lietuvai – vėl tie patys priekaištai dėl neva perrašomos istorijos ir fašistų pakalikų aukštinimo.

    Karo istorikas atkreipia dėmesį, kad 1944-aisiais apsisprendę ginklu pasipriešinti sovietų okupacijai partizanai teisėtai atstovavo Lietuvos valstybei. Jie turėjo visus tarptautinėje teisėje kariuomenei priskiriamus požymius: dėvėjo Lietuvos kario uniformą, nesislapstydami nešiojo ginklą. Suformuota centrinė kariuomenės vadovybė ir struktūra, veikė karo teismai. O Partizanų ginkluotųjų pajėgų vadą generolą Joną Žemaitį Seimas pripažino ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu.

    „Tokiais sunkiais laikotarpiais, kada valstybės nelieka ir kada žmonės turi pasirinkt, už kurią pusę jie kovoja, labai svarbus yra moralinis vertinimas. Ir tas politinis, idėjinis vertinimas, jis turi dominuoti. Turi būt ryšis tarp žmonių, kurie kovoja, ir valstybės, kuri turi saugot savo karius“, – sako Generolo J. Žemaičio karo akademijos prorektorius Valdas Rakutis.

    Visai neatmestina, kad Maskvos propagandistai bando sukelti visuomenės abejones Laisvės kovos sąjūdžio veiklos teisėtumu, įrodinėdami, kad pokariu vykęs pasipriešinimas – pilietinis konfliktas ar net „banditizmas“.

    Taip siekiama sugriauti „karo po karo“ naratyvą, jo kaip tęstinio Lietuvos valstybingumo įrodymo reikšmę, apskritai neigiant buvus Lietuvos okupacijos faktą.

    Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“

    LRT logotipas



  • Pirmasis komercinis krovinys – jau netoli SGD terminalo

    Artimiausiomis dienomis, jei bus palankūs orai, „Klaipėdos nafta“ turėtų sulaukti pirmojo komercinio krovinio.

    Į suskystintųjų gamtinių dujų terminalą atplauksiantis laivas turėtų atgabenti iki 150 tūkst. kubų suskystintųjų dujų. Jas Lietuva perka iš Norvegijos bendrovės „Statoil“.

    Planuojama, kad suskystintosios dujos bus išdujinamos po sausio 1-osios ir  perduodamos į dujotiekį vartotojams.

    Komerciniai kroviniai turėtų atplaukti maždaug kas du mėnesius.

    Sklandžiam terminalo, kuris sumažins priklausomybę nuo monopolininko „Gazprom“, darbui būtinas minimalus dujų kiekis – 540 mln. kubinių metrų per metus.

    Preliminari dujų prekybos įmonės „Litgas“ ir „Statoil“ penkerių metų sutarties vertė siekia iki 3 mlrd. litų.

    LRT Televizijos naujienų tarnyba

    LRT logotipas



  • Eismo sąlygas sunkina šlapdriba ir plikledis

    Šiaurės, rytų ir pietryčių Lietuvoje dėl šlapdribos ir susidariusio plikledžio barstomi ir valomi magistraliniai, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai, jų dangos daugiausia šlapios, vietomis yra šlapio sniego provėžų. Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai kai kur, ypač rytinėje šalies pusėje, padengti plonu sniego sluoksniu, slidūs. Vykstančiuosius šiais keliais Lietuvos automobilių kelių direkcija ragina pasirinkti esamai kelio dangos būklei tinkamą greitį, nedaryti staigių manevrų.

    Likusioje šalies dalyje vyrauja silpnas lietus, valstybinės reikšmės keliai šlapi.

    Oro temperatūra nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

    Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną didžiojoje šalies dalyje numatomi krituliai, daugiausia lietus. Vėjas vakarų, pietvakarių 8–13 m/s, kai kur gūsiai iki 17 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 4 iki 9 laipsnių šilumos.

    Bernardinai.lt



  • V. Matijošaitis: pirmadienį kelsim savo produkcijos kainas Rusijoje

    Neįtikėtina, bet šią savaitę Rusijos rublis patyrė rekordinį kritimą. Ketvirtadienį euras kainavo 100 rublių, o JAV doleris – 80 rublių. Tiesa, vėliau rublio situacija šiek tiek pasitaisė.

    Griuvimas įvyko po to, kai ketvirtadienio rytą Rusijos centrinis bankas, siekdamas pristabdyti rublio kritimą, pakėlė palūkanas nuo 10,5 iki 17 proc., tačiau toks sprendimas nepasitarnavo jo gelbėjimui. Nuo metų pradžios rublis dolerio atžvilgiu jau smuko apie 58 proc. Rusijos centrinis bankas valiutos smukimui pristabdyti šiemet jau išleido 80 mlrd. dolerių.

    Po dienos įvykusioje spaudos konferencijoje Vladimiras Putinas pripažino, kad ir Rusiją, ir rublį apėmusi krizė, kuri tęsis dvejus metus. O štai keliomis dienomis anksčiau jis kalbėjo apie tai, kad rublio vertės kritimas Rusijai net naudingas.

    Lietuvos verslas sako, kad rublio smukimas paveiks mūsų šalies ekonomiką, ekonomistai tikina, kad labai didelių problemų nei verslas, nei ekonomika nepatirs. Nors komerciniai bankai ir pranašauja Lietuvos ūkio sulėtėjimą. Ir kaip vieną to sulėtėjimo priežasčių, bet nepagrindinę, nurodo Rusijos krizę.

    Juodžiausia diena Rusijos rubliui buvo antradienis. Kiekvieną valandą jis euro ir dolerio atžvilgiu smuko vis žemiau. Vienu metu už eurą buvo prašoma net 100 rublių, o už dolerį apie 81. Vien šią savaitę rublio vertė sumenko penktadaliu, nuo metų pradžios – beveik dvigubai.

    Rublio vertei krentant, rusai nosies nenukabino. Socialiniuose tinkluose plinta kandžios pašaipos nacionalinei valiutai. Pavyzdžiui, dolerio kursas ir Rusijos prezidento amžius jau susilygino. Dabar laukiame, kada doleris susilygins su jo ūgiu.

    Rublis pašaipų objektu tapo ir Rusijos pramoginėse laidose.

    O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesuka galvos, kad rublis praranda vertę. Lapkričio pabaigoje naujienų agentūrai TASS Putinas įtikinamai dėstė, kad šalis dėl to turės didesnės naudos.

    „Rublio vertė nukrito, jis šiek tiek nuvertėjo – 30 proc. Bet žiūrėkite. Mes anksčiau pardavinėjom prekę, kuri kainavo vieną dolerį, o už dolerį gavom 32 rublius. Dabar prekę pardavėm už dolerį, o gavom 45 rublius. Pajamos į biudžetą juk išaugo“, – sakė V. Putinas.

    Lietuvos banko skelbiami lito ir užsienio valiutų kursai rodo, kad šiuo metu 100 rublių kainuoja apie keturis litus, tai trečdaliu mažiau nei lapkričio pabaigoje. Investicijų bankas „Finasta“ teigia, kad kol kas jų klientai, investuojantys Rusijoje, išlieka ramūs.

    „Didžioji dalis mūsų klientų investuoja nerizikingai, gan konservatyviai. Tai apibendrinčiau, kad Lietuvoje klientai reaguoja gan ramiai. Tuo tarpu mūsų Skandinavijos investuotojai – priešingai – aktyviai reaguoja, yra aktyvesni ir siekia pasinaudoti nukritusiomis Rusijos finansinio turto kainomis“, – sako „Finastos“ Fondų valdymo departamento direktorius Vitalijus Šostak.

    Verslininkai, dirbantys Rusijos rinkoje, jau svarsto, kaip juos paveiks Rusijos ekonomikos problemos. „Vičiūnų“ įmonė viena iš daugelio Lietuvos bendrovių, kuri savo verslą vysto ir Rusijoje. Bendrovės vadovas Visvaldas Matijošaitis sako, kad jie atidžiai stebi Rusijos rublio svyravimus, nes svarbu laiku sureguliuoti produkcijos kainas su vietos prekybos tinklais.

    „Šiai dienai nėra sutrikęs nei vienas atsiskaitymas, viskas eina pagal sutartis. Mes tiekimą darom pagal sutartis, tik dažniau reikia kaitalioti kainas. Kitą pirmadienį vėl mes sutarę su prekybos tinklais kainų kėlimą, įvertinant tą 20 proc. šuolį“, – sako V. Matijošaitis.

    Pramonininkai į situaciją Rusijoje žiūri pesimistiškiau. Jų manymu, rublio smukimas ir prastėjanti Rusijos ekonomika gali paveikti visas Lietuvos ūkio šakas – turizmą, apdirbamąją pramonę, transporto ir logistikos įmones. Teigiama, kad jei rublis ir toliau smuks, Rusijoje gali pasipilti bankrotai, lietuviams vėluos atsiskaitymai, mažės užsakymų.

    „Dabartinė krizė, jei toliau tęsis ir nebus suvaldyta Rusijoje, gresia apskritai žlugimu viso NVS regiono, nes visas NVS regionas yra priklausomas nuo Rusijos, Rusija yra didžiausias NVS regiono pirkėjas. Ir ką mes greičiausia matysim, kad mūsų tam tikri eksporto partneriai, kurie mums svarbūs, tarkim, Baltarusija, kitos šalys, jos greičiausiai bus priverstos devalvuoti savo valiutą. Jeigu bus devalvuotos valiutos ir sumažės perkamoji galia NVS regione, tai, na, tikrai paveiks ir mus, ir paveiks tą pačią Europą, į kurią mes eksportuojam“, – sako LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

    Labai didelių problemų dėl Rusijos ekonomikos suirutės ir rublio krizės Lietuvos verslas nepatirs, įsitikinęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis skaičiuoja, kad poveikis Lietuvos BVP vargiai sudarys vieną procentą. G. Nausėda pastebi, kad daugeliui Lietuvos įmonių Rusijos rinka jau nebėra pagrindinė.

    „Tik tiek, kad vieno dalyko mūsų verslininkai negalės garantuoti. Ne paslaptis, kad maržos dirbant Rusijos rinkoje buvo didesnės negu kitose rinkose, todėl net ir parduodant tą pačią apimtį, tiktai mažiau patrauklesnėse rinkose, galimas tam tikras finansinių rezultatų pablogėjimas“, – sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas.

    Pasak jo, atskiras Europos Sąjungos nares Rusijos problemos paveiks skirtingai, tai priklausys nuo to, kiek intensyviai valstybės prekiauja su Rusija. Tuo tarpu kalbant apie bendriją kaip visumą, tai poveikis nebus itin juntamas.

    Didžiausios ES eksporto rinkos yra JAV, Kinija, Šveicarija. Rusija – tik ketvirtoje vietoje. G. Nausėda nesiima prognozuoti, kas laukia Rusijos toliau. Jo manymu, iš duobės jai padėtų išlipti tik pakilusios naftos kainos, kas šiuo metu ne itin realu. Todėl vienintelis kelias įgyvendinti tvarią ekonomikos stabilizavimo programą Rusijai yra agresijos nutraukimas Ukrainoje, susitaikymas su Vakarais, kurie švelnintų sankcijas ir atvertų Rusijai galimybes skolintis tarptautinėje rinkoje.

    Jevgenijus Bardauskas, Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos laida „Savaitė“

    LRT logotipas



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.