Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt
  • L. Linkevičius siūlo svarstyti mažinti reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės

    Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius siūlo svarstyti galimybę sumažinti reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės.

    „Laimėti referendumą pagal įstatymą labai sudėtinga ir rizikinga“, - Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje pirmadienį sakė ministras.

    „Pamėginkime panagrinėti Referendumo įstatymą, apie jo keitimo aspektus Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs, galbūt tai irgi galimybė“, - pridūrė L. Linkevičius.

    Dabar įstatymas numato, kad nuostatą dėl dvigubos pilietybės galima keisti referendumu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Toks reikalavimas taikomas visam pirmajam Konstitucijos skirsniui.

    Seime jau buvo svarstoma iniciatyva sumažinti slenkstį konkrečiai nuostatai dėl pilietybės - kad sprendimui pakaktų dviejų trečdalių balsavusių piliečių paramos, bet projektą sustabdė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis išaiškino, kad visi pirmojo Konstitucinio skirsnio straipsniai gali būti keičiami tik ta pačia tvarka, nė vienos nuostatos negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi.

    L. Linkevičius kartu su daugiau kaip šimtu Seimo narių pasirašė po įstatymo projektu, kuriuo būtų leidžiama dviguba pilietybė po nepriklausomybės atkūrimo į  NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalis išvykusiems asmenims, bet pripažino, jog didelė tikimybė, kad šis įstatymas būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

    Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, ir norint plačiau įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją.

    Įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės paskatino britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, vietos bendruomenė sako, kad po „Brexito“ ketvirtadalis iš jų gali pasiimti britiškus pasus, kad išsaugotų visas teises.



  • E. Macronas laimi pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture

    EPA nuotrauka

    Pirminiai Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad antrajame ture susirungs centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. E. Macroną palaikė beveik 24 procentai rinkėj, M. Le Pen surinko keliais nuošimčiais mažiau.

    7:06 val. E. Macronas žada būti vilties balsu ne tik Prancūzijai, bet ir visai Europai. Kreipdamasis į rinkėjus, jis teigė, kad pirmiausia stengsis suvienyti tautą. Jo varžovė M. Le Pen sakė, kad ją rezultatai verčia prisiimti atsakomybė apginti Prancūzijos vienybę, užtikrinti žmonių saugumą, kultūrą, gerovę ir laisvę. Jos vadovaujamiems dešiniesiems radikalams, anot apžvalgininkų, rezultatas itin geras – už M. Le Pen balsavo apie 7 milijonus prancūzų. 

    Tačiau apklausos rodo, kad antrajame rinkimų rate ją E. Macronas turėtų  įveikti nesunkiai.

    Balsavimas vyks po dviejų savaičių – gegužės septintąją. Nuo 1958-ųjų tai bus pirmas kartas, kai antrajame ture savo atstovo neturės tradicinėmis laikomos – Respublikonų ir Socialistų – partijos. Būtent pastariesiems šie rinkimai itin nesėkmingi. Jų kandidatas Benoît Hamonas surinko 6 procentus rinkėjų balsų – partijai tai prasčiausias pasirodymas nuo 1969-ųjų.

    00.46 val. Antrame ture pergalė prognozuojama E. Macronui

    Sekmadienio vakare viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa rodo, kad 62 proc. rinkėjų antrame ture savo balsą atiduotų E. Macronui. Jeigu antrasis turas vyktų šiandien, už M. Le Pen balsuotų 38 proc.

    00.24 val. Paryžiuje – susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos

    Paskelbus prognozes, kad antrame ture susirungs M. Le Pen ir E. Macronas, Paryžiuje kilo susirėmimai tarp kairiųjų pažiūrų protestuotojų, pasisakančių prieš fašizmą, ir policijos. Pranešama, kad yra sulaikyti bent trys asmenys.

    00.22 val. Oficialūs rezultatai rodo įnirtingą kovą

    Suskaičiavus daugiau kaip 70 proc. balsų, M. Le Pen ir E. Macronas pirmauja prieš kitus kandidatus. Abu jie gauna po maždaug 23 proc. balsų, o gaunant naujausią informaciją į pirmą vietą iššoka tai vienas, tai kitas kandidatas.

    00.01 val. Pirmą kartą oficialiuose rezultatuose pirmauja E. Macronas

    Suskaičiavus 33,2 proc. balsų, rinkimuose pirmauja E. Macronas (23,11 proc.). Antra – M. Le Pen su 23,08 proc.

    23.47 val. E. Macronas: pakeitėme Prancūzijos politinę situaciją

    Centristas E. Macronas sekmadienio vakare dėkojo savo rėmėjams.

    „Prancūzijos žmonės labai norėjo permainų. Per vienerius metus mes visiškai pakeitėme Prancūzijos politinę situaciją“, – kreipėsi jis.

    „Jūs tautos likimą paėmėte į savo rankas. Dabar nuo jūsų priklauso, ar tęsime šią kovą“, – ragino E. Macronas.

    „Jūs esate naujumo veidas, naujas Prancūzijos vilties veidas“, – džiūgaujančiai miniai kalbėjo jis ir žadėjo kautis su kylančia nacionalizmo grėsme.

    23.21 val. Oficialūs rezultatai

    Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad suskaičiavus 28 mln. balsų (iš 45,7 mln.), pirmauja M. Le Pen su 23,6 proc., antroje vietoje – E. Macronas su 22,78 proc. Trečias F. Fillonas su 19,69 proc., J. L. Melenchonas gavo 18,43 proc.

    „The Guardian“ pabrėžia, kad anksčiausiai suskaičiuojami nedideliuose miestuose ir kaimo vietovėse, kur rinkėjai paprastai linkę balsuoti už dešiniųjų kandidatus.

    Balsai iš didesnių miestų, kurie tikriausiai rezultatus pasvers labiau į kairę, vis dar skaičiuojami. Anksčiau skelbtos prognozės, kurios remiasi ne apklausų duomenimis, o rezultatais iš reprezentatyvių apylinkių, paprastai Prancūzijos rinkimuose pasirodo teisingos. Jos šįkart rodo, kad E. Macronas turėtų gauti 23-24 proc. balsų, M. Le Pen – 23-23 proc.

    Marine Le Pen

    EPA nuotrauka

    22.47 val. Pirmieji oficialūs Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai: priekyje – Marine Le Pen

    Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad suskaičiuota 20 mln. iš 45,7 mln. rinkėjų balsų. Pagal juos, pirmauja M. Le Pen su 24,38 proc., antroje vietoje – E. Macronas su 22,19 proc. F. Fillonas gavo 19,63 proc., J. L. Melechonas – 18,09 proc. Rezultatai dar tikriausiai gerokai keisis – suskaičiuota mažiau nei pusė balsų, laukiama rezultatų iš didžiųjų miestų.

    „Visi mūsų šaltiniai patvirtina: Emmanuelis Macronas pirmauja ir pateks į antrąjį rinkimų turą. Po jo seka (kraštutinių dešiniųjų lyderė) Marine Le Pen, (kraštutinių kairiųjų pažiūrų kandidatas) Jeanas-Lucas Melenchonas, (konservatorių kandidatas) Francois Fillonas“, – skelbia Belgijos televizija.

    Preliminarūs duomenys – pirmauja E. Macronas

    RTBF šaltinių preliminariai duomenimis, E. Macronas surinko 24 proc., M. Le Pen – 23 proc., J. L. Melenchonas – 21 proc., F. Fillonas – 17 proc. balsų.

    Pasak LRT RADIJO bendradarbio Paryžiuje Valdo Papievio, E. Macronas nuo M. Le Pen atsiplėšė dviem procentais: pirminiais duomenimis kraštutinių dešiniųjų lyderė surinko 21,7 proc. balsų, o E. Macronas – 23,7 proc.

    E. Macronas sekmadienio vakarė teigė, po šių rinkimų Prancūzijoje verčiamas naujas puslapis, o gyventojai pademonstravo norą keistis.

    E. Macronas vienintelis iš keturių kandidatų į Prancūzijos prezidento postą griežtai pasisakantis prieš Vladimiro Putino politiką.

    Antrasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 7 d., jame susitiks du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

    Socialistų kandidatas antrajame prezidento rinkimų ture ragina balsuoti už E. Macroną

    Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture nesėkmę patyręs socialistų kandidatas Benoitas Hamonas paragino už jį balsavusiuosius antrajame rinkimų ture savo balsus atiduoti už centristų lyderį Emmanuelį Macroną.

    „Raginu kuo didesne balsų persvara įveikti „Nacionalinį frontą“, kuo daugiau balsų atiduodant E. Macronui, nors jis ir nepateisina kairiųjų lūkesčių“, – pareiškė B. Hamonas.

    Jis sakė E. Macroną laikąs „politiniu varžovu“, tačiau Marine Le Pen vadovaujamą „Nacionalinį frontą“ – „respublikos priešu“.

    B. Hamoną iškėlusi kadenciją baigiančio prezidento Francoisą Hollande`ą partija prezidento rinkimuose buvo laikoma neturinčia šansų. Šiuose prezidento rinkimuose ji patyrė istorinį pralaimėjimą.

    Nacionalinio transliuotojo paskelbtos prognozės, užsidarius rinkimų apygardas, rodo, jog centristų lyderis E. Macronas surinko 23-24 proc., kraštutinių dešiniųjų lyderė M. Le Pen – 21,6-23 proc. balsų – būtent šie du kandidatai turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą, kuris numatytas gegužės 7-ąją.



  • Baltarusija perspėja galinti panaudoti jėgą pakartotinio oro erdvės pažeidimo prie sienos su Lietuva atveju

    Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
    © Baltijos fotografijos linija

    Baltarusijos gynybos ministerija sekmadienį perspėjo, kad Minskas gali būti priverstas panaudoti karines priemones, jeigu bus vėl pažeista šalies oro erdvė.

    Šis pareiškimas buvo paskelbtas po anksčiau praeitą savaitę įvykusio incidento, kai iš Lietuvos skridęs orlaivis esą įskrido į Baltarusijos oro erdvę netoli statomos Astravo atominės elektrinės.

    "Reikia atsižvelgti, kad pažeidimas įvyko netoli mūsų statomos atominės elektrinės. Pažeidėjas buvo identifikuotas kaip civilis orlaivis. Pagal tarptautinės teisės normas ir Baltarusijos Respublikos įstatymus šiuo atveju jėgos priemonių prieš tą lėktuvą nenaudojome", - sakė šalies karinių oro pajėgų vadas Olegas Dvigalovas.

    "Nors su Lietuvos Respublika palaikomi geri kaimyniški santykiai, norėtųsi, kad Lietuva suprastų, kaip svarbu vykdyti susitarimus, tarptautinius įstatymus ir neleisti įvykti tokiems pažeidimams. Jeigu tokie atvejai kartosis, karinės oro pajėgos ir priešlėktuvinės gynybos pajėgos bus priverstos panaudoti ir jėgos poveikio priemones", - kariškis sakė televizijai "Voen TV".

    "Norisi tikėti, kad tai buvo netyčinė piloto klaida, o ne iš specialiai suplanuota akcija, ir tikiuosi, kad Lietuva tai patvirtins", - pridūrė O. Dvigalovas.

    Baltarusijos kariškiai sakė, kad nebuvo jokių aplinkybių, pateisinančių lietuvių orlaivio įvykdytą oro erdvės pažeidimą.

    "Baltarusijos Respublika griežtai laikosi tarptautinių teisės normų dėl oro erdvės naudojimo ir turi teisę tikėtis, kad kaimyninės šalys laikysis oro erdvės suverenumo principo. Mes supratingai vertiname tokias situacijas, jeigu jos kyla dėl nenugalimos jėgos arba įvykus avarijai. Vis dėlto šiuo atveju nematome aplinkybių, pateisinančių Baltarusijos Respublikos valstybės sienos pažeidimą oro erdvėje", - sakė kariuomenės oro erdvės naudojimo valdybos viršininkas Germanas Aleksandrovas.

    Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį Lietuvos ambasadoriui įteikė protesto notą dėl Baltarusijos oro erdvės pažeidimo, kurį esą įvykdė lietuvių orlaivis.

    „Balandžio 22 dieną į Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Lietuvos Respublikos pasiuntinys Andrius Pulokas. Susitikimo metu Lietuvos diplomatinės misijos vadovui buvo įteikta nota, kurioje Baltarusija išreiškia protestą dėl užfiksuoto lietuvių orlaivio (įvykdyto) Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos pažeidimo fakto“, – pranešė ministerijos spaudos tarnyba.

    Pranešime pažymima, kad pažeidimas buvo užfiksuotas balandžio 19 dieną, 13 val. 40 minučių (vietos ir Lietuvos laiku). Orlaivis į Baltarusijos teritoriją įskrido iki 8 km, o po trijų minučių apsisuko ir išskrido iš Baltarusijos oro erdvės.

    „Visą laiką, kol buvo Baltarusijos oro erdvėje, lėktuvas buvo kontroliuojamas priešlėktuvinės gynybos priemonėmis“, – nurodė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

    Notoje pažymima, kad Minskas laukia paaiškinimų dėl šio incidento, nurodė spaudos tarnyba.

    Koks orlaivis pažeidė Baltarusijos oro erdvę, URM pranešime nesakoma.



  • Naktimis jau nebešals, bet lietaus neišvengsime

    Nors naktimis jau prognozuojamos teigiamos temperatūros, gražiu pavasariu džiaugtis trukdys kasdien pasirodysiantys lietūs. Taip LRT RADIJUI pasakojo sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

    Pirmadienį per Lietuvą slinks debesų juosta, tad lietus lankysis daugelyje rajonų. Šiaurės rytuose su lietumi gali iškristi iš šlapių snaigių. Temperatūra kils iki 6–10 laipsnių šilumos, šilčiausia turėtų būti šalies pietvakariuose ir centriniuose rajonuose. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų. Antroje dienos pusėje jis taps gūsingesnis.

    Antradienis turėtų būti šiltesnis, bet daugelyje rajonų sulauksime lietaus, kai kur gali sugriaudėti ir perkūnija. Naktį temperatūra išliks teigiama, ji svyruos tarp 1–6 laipsnių, vėsiausia turėtų būti rytiniuose rajonuose. Dieną oras šils iki 9–14 laipsnių šilumos, šilčiausia turėtų būti šalies pietuose ir pietryčiuose. Stiprės vėjas, jis pūs iš pietvakarių, pietų, nakties metu jo gūsiai bus iki 14–18 m/s greičio.

    „Temperatūra tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį bus jau žemesnė. Oras dienomis jau šils iki 6–11 laipsnių šilumos, naktimis išsilaikys teigiamos temperatūros. Bus gana lietingi orai, nebent ketvirtadienį  vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose vyraus kiek sausesni orai, nes tą dieną ties pietrytine Lietuvos dalimi ištįs kritulių juosta. Visomis kitomis dienomis lietūs greičiausiai apims didesnę Lietuvos dalį“, – prognozavo sinoptikė.



  • „Naujajame Baltijos šokyje“ – svečiai iš Prancūzijos, Šveicarijos, Portugalijos, Danijos ir Čekijos
    Tereza Ondrová ir Peteris Šavelis. Antonino Matejovsky nuotr.

    Gegužės 12–20 d. trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose siausiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, kaip jau įprasta, sulauks ir jaunų, kylančių kūrėjų bei jų atvežamų pasirodymų. Bendradarbiaujant su Europos šokio tinklu „Aerowaves“ šiemet į festivalį atvyksta svečių iš Prancūzijos, Šveicarijos, Portugalijos, Danijos ir Čekijos. 

    Visi jie atsidavę, mylintys savo darbą, trokštantys kurti, išskirtiniai ir skirtingi. Tokie yra ir jų spektakliai – kalbantys kiekvienam rūpima tema.

    Technologijų ir meno pasaulis

    Antrąją festivalio dieną, gegužės 13-ąją, „Menų spaustuvėje“ ir gegužės 16 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre savo darbą „Hakanaï“ pristatys Prancūzijos trupė „Adrien M & Claire B“.

    Skaitmeninių ir scenos menų pasaulyje trupė sukasi jau trylika metų. Daug disciplinų įvaldęs menininkas, kompiuterių mokslininkas, IT specialistas, žongliruotojas, tiriantis judesius, Adrienas Mondot ir vizualiųjų menų, grafikos dizainerė ir scenografė Claire Bardainne yra surengę daug įvairių meninių pasirodymų, kuriuose buvo panaudotos ir kompiuterinės technologijos, jungiančios tikrą ir virtualųjį pasaulius. Jie įterpia žmogaus kūną tiesiai į technologijų ir meninių iššūkių centrą, o naudodamiesi technologijomis per vaizdinę kalbą kuria nemirštančią poeziją. Viskas jų pasirodymuose paremta žaidimu, vaizduotę maitinančiu pasitenkinimu, kurio galite tikėtis ir spektaklyje „Hakanaï“.

    Aštuonkojo šokis

    Gegužės 14 d. „Menų spaustuvės“ erdvėje įsikurs svečiai iš Lisabonos „Jonas & Lander“. Portugalijoje gyvenantys kūrėjai į „Naująjį Baltijos šokį“ atveža savo naujausią spektaklį „Adorabilis“.

    Choreografai Landeris Patrickas ir Jonas Lopesas neseniai sužinojo, kad pasaulyje yra nauja aštuonkojų rūšis, kuriuos dėl jų grožio mokslininkai svarsto pavadinti Octopus Adorabilis (nuo angliško žodžio „adorable“ – „nuostabus“). Šis aštuonkojo pavadinimas, smarkiai prieštaraujantis empiriniam mokslinių vardų suteikimo procesui, paskatino trupę ištirti žmonių pokalbių kilmės nenuoseklumą ir gamtoje tvyrančią įtampą tarp griežto tikslumo ir eschatologijos – pasaulio likimo teorijos. Laikydami aštuonkojį įvairovės simboliu kūrėjai nusprendė sukurti jo šokį, kuriuo siekė perprasti skirtingas kultūrines ir gamtos užuominas.

    Čia neegzistuoja lyčių stereotipai

    Gegužės 18 d. „Menų spaustuvėje“ ir gegužės 19 d. Kultūros fabrike Klaipėdoje čekai Tereza Ondrová ir Peteris Šavelis laužys lyčių stereotipus spektaklyje „Berniukai, kurie mėgsta žaisti su lėlėmis“.

    „Nuo pat vaikystės mums įteigiami lyčių stereotipai: rožinė – mergaitėms, automobiliai – berniukams, mergaitės žaidžia su lėlėmis, o berniukai neverkia. Lytis – asmens seksualumas – yra kur kas daugiau nei biologinis fenomenas, tai – ir socialinis fenomenas. Pajutimas, ką reiškia būti vyru ar moterimi, nepriklauso vien nuo estrogeno ar testosterono kiekio kūne. Tai ir socialinės įtakos ar apsisprendimo, mokymosi, socializacijos proceso rezultatas“, – sako spektaklio kūrėjai ir kviečia atvykti į fantazijų pasaulį, kuriame vyriškumo ir moteriškumo principai netapatinami su vyru ar moterimi.

    Apie svajonių prasmę ir rankas atimančią negalią

    Gegužės 19 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje savo darbus pristatys Danijoje gyvenantis suomis Tanelis Törmä ir šveicaras Alessandro Schiattarella.

    „Svajonės apie ateitį gali padėti gyventi, bet jos lygiai taip pat gali neleisti gyventi taip, kaip trokštame“, – sako Odensėje, Danijoje, gyvenantis suomių menininkas T. Törmä, dirbantis šiuolaikinio šokio, filmų ir kitose meno srityse. Jo solo spektaklis „Klasikinis grožis“ yra apie pabudimą – svajonių prasmės ir svarbos permąstymą. Jame T. Törmä vaikosi vienos savo svajonių – nori tapti klasikinio baleto solistu. „Klasikinis grožis“ yra jau antrasis šokėjo ir choreografo spektaklis, patenkantis į Europos šokio tinklo „Aerowaves“ prioritetinį sąrašą, pirmasis jų buvo „Zoom“ (2015 m.). Spektaklis „Klasikinis grožis“ gegužės 16 d. bus rodomas ir Kauno kameriniame teatre.

    Šokėjo, choreografo ir videodizainerio A. Schiattarellos solo pasirodymas „Kitur“ kalba apie negalią, kuri kankina kūrėją. Būdamas 15-os Alessandro išgirdo diagnozę, kad serga neurodegeneracine liga, kuri ilgainiui sukelia nervų ir raumenų atrofiją rankose. Mintys apie tai, kas nutiktų, jei liga nesustotų ties rankomis ir jis taptų kaliniu savo paties kūne, paskatino jį eksperimentuoti su alternatyviais judesiais: jis tyrinėjo gestų gausą ir tai, kas už jų slypi, tikrino savo galimybių ribas, ieškojo naujų būdų savo kūnui justi. Solo spektaklis „Kitur“ yra šių tyrinėjimų rezultatas, kažkur kitur už kūno galimybių, pojūčių, patirčių ir jutimų ribų, kuris atsiskleidžia per kompozicinę šokio išraiškos galią.

    Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ yra vienas „Vilniaus festivalių“ rengiamų, didelio pripažinimo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europos regione sulaukusių šiuolaikinio šokio įvykių.

    Visą informaciją apie šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ trupes, spektaklius ir nemokamus renginius rasite portale newbalticdance.lt, bilietus platina tiketa.lt ir teatrai.lt. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

    Tanelis Törmä. Jano Vesalos nuotr.
    Trupė „Jonas & Lander“. Andres Cambero nuotr.
    Prancūzijos trupė „Adrien M & Claire B“. Romaino Etienne'o nuotr.


  • Prancūzijos prezidento rinkimai: pergalę pirmajame ture švenčia E. Macronas

    Prancūzijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjo centristas Emmanuelis Macronas. Antroje vietoje liko radikaliosios dešinės pažiūras atstovaujanti Marine le Pen. Šie du kandidatai antrajame ture dėl prezidento posto varžysis gegužės 7-ąją dieną.

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka

    EPA nuotrauka



  • Nauja kryptis bibliotekininkystės studijoms ir moksliniams tyrimams
    www.pexels.com nuotr.

    Spartūs informacijos infrastruktūros pokyčiai paskatino nubrėžti naujas kryptis bibliotekų organizavimo veiklose. Siekiama į naują lygmenį pakelti mokslinius tyrimus bibliotekininkystės srityje, bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimą ir profesionalių bibliotekininkų rengimo studijas. Šiuo tikslu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto biblioteka įsteigė Bibliotekų ir informacijos organizavimo tyrimų centrą. 

    Bendradarbiavimas įtvirtintas bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės ir fakulteto dekano prof. dr. Andriaus Vaišnio pasirašytame Partnerystės susitarime. Pasirašymo ceremonijoje, vykusioje VU bibliotekoje kovo 5 d., dalyvavo Vilniuje reziduojančių bibliotekų vadovai ir Kultūros ministerijos atstovai. 

    Naujasis centras, kuriam vadovaus doc. dr. Regina Varnienė-Janssen, vykdys mokslinius tyrimus bibliotekoms aktualiais klausimais: naujų koncepcinių modelių metaduomenims taikymas, siekiant bibliotekų skaitmeninį turinį suderinti su semantinio žiniatinklio reikalavimais, informacijos tvarkymo pokyčiai informacinėse sistemose, remiantis didelės apimties duomenų analize, mokslinių talpyklų integravimas su kitomis informacinėmis infrastruktūromis. Taip pat tyrinės informacijos vartotojų informacinę elgseną bei jos sąveiką su kintančiomis informacinėmis technologijomis. 

    Numatoma, kad atliktų tyrimų pagrindu bus galima kurti kvalifikacijos kėlimo tęstinę sistemą, siekiant nuolatinio finansavimo. Vilniaus universiteto bibliotekos ir naujojo Centro pajėgomis planuojama spręsti klausimus, kuriems pastaraisiais metais nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys – tai bibliotekininkų kompetencijų išgryninimas, bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo sistemos (atestacija) sukūrimas, nebaigusiųjų bibliotekininkystės perkvalifikavimas, mokyklų bibliotekininkų kompetencijų apibrėžimas. 

    Tokių mokslinių tyrimų būtinumą lemia kintanti vartotojų informacinė elgsena, internetinės paieškos sistemos, duomenų komercializacija, dirbtinis intelektas ir kiti veiksniai. Bibliotekoms kyla iššūkis formuojant naujus informacijos specialistų vaidmenis. Nors I. Krivienės teigimu, dėl ekonominių ir socialinių pokyčių tradicinės šios studijos prarado populiarumą tarp studentų, tačiau profesionalių bibliotekininkų poreikis išliko aktualus. Nutrūkus sistemingam šių specialistų rengimui, bibliotekoms vis sudėtingiau rasti kvalifikuotų specialistų ir integruoti juos į darbą bibliotekoje. 

    Kvalifikacijos tobulinimo sistema leistų bibliotekoms ir toliau išlikti reikšmingais kultūros, mokslo ir kūrybinių industrijų centrais. A. Vaišnio teigimu, pirmi svarbūs žingsniai šioje srityje jau atlikti – Komunikacijos fakultetas nuo šių metų rugsėjo pradės įgyvendinti papildytą studijų programą Žinių ir inovacijų vadyba, kurioje ugdomos kompetencijos ir dėstomi dalykai bus orientuoti į nūdienos pažangių informacijos įstaigų veiklos principus. 

    Žinių ir inovacijų vadybos programa papildyta siekiais ugdyti gebėjimą suvokti istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimo ir sklaidos svarbą, jos komunikaciją ir efektyviai organizuoti šių institucijų veiklas. Tarp svarbiausių programoje akcentuojamų gebėjimų yra ir skaitmeninės informacijos valdymo tyrimų vykdymas. Reikšminga vieta programoje skirta gebėjimų formavimui, siekiant atpažinti informacinės elgsenos ypatumus įvairiuose kultūros ir mokslo bei kitų sektorių institucijose ir vykdyti vartotojų informacinių poreikių, informacinės etikos, informacinio raštingumo tyrimus. 



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.