Kviečiame susipažinti su atlikto mokslinio tyrimo "Prokurorų požiūrio į reformą ir patiriamą stresą" ataskaita

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt naujienos

Bernardinai.lt naujienų srautas

Bernardinai.lt

  • Seimas įsteigė Nacionalinį vėžio institutą

    Seimas plenariniame posėdyje priėmė Nacionalinio vėžio instituto įstatymą ir lydimojo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta iki 2014 m. liepos 1 d. įsteigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą. Į jo sudėtį nutarta įtraukti ir kliniką. Už Nacionalinio vėžio instituto įstatymą balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

    Kaip teigiama aiškinamajame rašte, reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir studijų vienovė, aukštos kokybės gydymo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkologiniams pacientams bei visų mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integracija tarpusavyje. Tai, anot įstatymo iniciatorių, leis kurti naujus metodus, metodikas ir technologijas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje.

    Pagal įstatymą Nacionalinis vėžio institutas spręs sveikatos apsaugai, šalies ūkiui svarbius klausimus, bendradarbiaudamas su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, teiks mokslinę, medicininę, metodinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą onkologijos klausimais, skleis visuomenėje mokslo žinias ir diegs jas į švietimą, koordinuos vėžio kontrolės veiklą ir teiks Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl onkologinės pagalbos tobulinimo, teiks aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams.

    Teisės akte pažymima, kad pastaruoju metu piktybiniai navikai yra viena iš svarbiausių medicinos problemų Lietuvoje – kiekvienais metais diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, o mirštamumo nuo onkologinių ligų ir sergamumo santykis yra vienas didžiausių Europoje. Pagal Europos mokslo fondo ekspertų prognozes 2020 metais mirštamumas nuo onkologinių ligų bus didesnis negu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

    Bernardinai.lt



  • Priimtos europinės Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos

    Seimas, 91 parlamentarui balsavus už ir 2 susilaikius, priėmė europines Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, patikslindamas buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekų, EEĮ gamintojo ir importuotojo, paruošimo naudoti pakartotinai sąvokų apibrėžtis: elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

    Priimtomis pataisomis nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. išplėsta gamintojo atsakomybės principo už EEĮ atliekų tvarkymą taikymo apimtis, nustatytos tam tikros įstatymo taikymo išimtys.

    Kartu papildytos elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos, nustatant, kad jie privalo įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį pagal minimalius elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimo reikalavimus turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į per praėjusius kalendorinius metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir į minimalius gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus.

    Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas buitines EEĮ atliekas tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos EEĮ atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga. Priimtomis pataisomis nustatyta, kad platintojai privalo nemokamai priimti ir vartotojo atiduodamas smulkios EEĮ atliekas, kurių išoriniai matmenys ne didesni kaip 25 cm, mažmeninės prekybos parduotuvėse, kurių prekybinis plotas užima bent 400 m2, joms priklausančiose teritorijose arba šalia parduotuvių, tačiau ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo jų, ir tuo atveju, jeigu vartotojo atiduodamos EEĮ atliekos nėra tos pačios paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga. Iš vartotojų priimtas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti atliekų tvarkytojui, kuris turi sutartį su gamintoju, importuotoju ar nurodyta gamintojų ir importuotojų organizacija dėl EEĮ atliekų surinkimo ir vežimo toje savivaldybėje.

    EEĮ gamintojai ir importuotojai, užsiregistravę kitoje valstybėje narėje ir tiekiantys Lietuvos Respublikos rinkai EEĮ, privalo paskirti įgaliotąjį atstovą, atsakingą už nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje.

    Bernardinai.lt



  • EK patenkino Lietuvos prašymą – nuostoliams dėl afrikinio kiaulių maro padengti skyrė per pusę milijono litų

    Žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos pavedimu Žemės ūkio ministerijos specialistų delegacija su Europos Komisijos pareigūnais Briuselyje derėjosi dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos zonos kiaulių laikytojams. Po daug pastangų pareikalavusio ministerijos specialistų darbo Europos Komisija pritarė Lietuvos iniciatyvai ir numatė papildomą galimybę kiaulių laikytojams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro prevencinių priemonių vykdymo, atlyginti žalą ir skyrė didžiausią galimą koofinasavimo dydį – 50 proc. Tai sudaro 146 tūkst. eurų (503 700 Lt).

    Šie pinigai bus skirti atlyginti  nuostolius biosaugos reikalavimų besilaikantiems kiaulių laikytojams, esantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytoje afrikinio kiaulių maro infekuotoje zonoje.  Šiuo metu infekuotoje zonoje yra  6 rajonų savivaldybės. Kad neišplistų maro užkrato grėsmė, ūkininkai šioje zonoje negalės laikyti kiaulių ne mažiau kaip metus ir dėl to patirs didelių ekonominių nuostolių. Derantis dėl nuostolių kompensavimo, Europos Komisijos pareigūnai buvo patikinti, kad parama bus suteikta tik iš tikrųjų nuostolius patyrusiems kiaulių laikytojams.

    Šiuo metu rengiama nauja detali nuostolių kompensavimo tvarka ir jų skyrimo metodika. Galutinis kiaulių skerdimo terminas nuo balandžio 15 d. pratęstas iki liepos 30 d.

    Bernardinai.lt



  • Vilniaus paveikslų galerijoje – paroda „Marcelijaus Martinaičio margučiai“
    Iš parodos „Marcelijaus Martinaičio margučiai“

    Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ (veiks iki gegužės 18 d.).

    Parodoje eksponuojamą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė. Parodą atidarys Gražina Marija Martinaitienė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Daiva Beliūnienė, muzikuos Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

    Kai kada mėginu paaiškinti, kodėl metęs visus darbus, viską užmiršęs, valandų valandas skutinėju kiaušinį. To nedarau visus metus, apie tai net negalvoju. O toks nenumaldomas noras skutinėti sukyla maždaug antroje gavėnios pusėje, kelios savaitės prieš šv. Velykas. Pasineriu į pojūčius, panašius kaip kūryboje, rašant eilėraščius, kai apima toks keistas galvojimas be minčių, kai lyg ir išnyksti, persikeli į kitą laiką ir erdvę.Kiekviena kūrybagal traukia dar ir dėl to, kad padeda pamatyti, išgyventi tai, ko nežinai, nematai, negirdi, ir nesuvoki. Kaip iš kiaušinio išsirita viščiukas, kaip gimsta vaikas, kaip ir iš ko išauga augalas?

    Iš parodos „Marcelijaus Martinaičio margučiai“

    Ar mano pomėgį skutinėti margučius galima pavadinti tam tikra meditacija? Galima sakyti – taip. Tai tikrai panirimas į kažkokį nenusakomą sąmonės snūdą, ramybės būseną. Ar matėte mezgančios arba adančios moters veidą? Tada ištinka tai, kaip būna medituojant, meldžiantis. Tada kažkaip ir mąstoma „nieko negalvojant“. Poetai gali patvirtinti, jog panašiai atsiranda eilėraščiai – „iš nieko“ , – MARCELIJUS MARTINAITIS.

    „Lietuvos dailės muziejus, artėjant 2014-ųjų šv. Velykoms, praturtėjo unikaliu eksponatų rinkiniu – šviesaus atminimo poeto, etninių vertybių puoselėtojo, skatinusio Lietuvos visuomenę nuolatiniam atsinaujinimui, vienos ryškiausių XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios mūsų tautos asmenybių Marcelijaus Martinaičio 260 margučių kolekcija, kurią išsamiai pristatome lankytojams Vilniaus paveikslų galerijoje surengtoje parodoje“, – pasakoja muziejaus direktorius Romualdas Budrys, – „nepamirštama, kad Marcelijus Martinaitis buvo didelis mūsų muziejaus bičiulis, dažnai atvykdavęs susipažinti su naujomis parodomis. Jis yra įtaigiai ir prasmingai kalbėjęs daugelyje muziejaus renginių: knygų pristatymuose, parodų atidarymuose, kultūros vakaruose, etninės kultūros aktualinimo renginiuose. Jo margučių paroda ir dovanotos kolekcijos katalogas visuomenei ne tik primins prieš metus į amžinybę išėjusį poetą, bet ir padės atrasti jo dar vieną unikalų talentą – etninių ženklų raštais išgražintus kiaušinius.“

    Iš parodos „Marcelijaus Martinaičio margučiai“

    Parodos kuratorės Daivos Beliūnienės mintim, „parodoje „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ atskleidžiama daug kam ilgai buvusi netikėta poeto meninės raiškos sritis, kuri mūsų šalyje priskiriama liaudies dailei.

    Kaip ir kai kuriose pasauliošalyse, taip ir Lietuvoje pagrindinis Velykų, tai yra Kristaus prisikėlimo švenčių – atributas yra įvairiai nuspalvinti ir išmarginti kiaušiniai. Lietuviškai jie vadinami margučiais, marguliais arba velykaičiais. Tai nėra vien tik šventinis skanėstas. Dailiai išmarginti jie iš tikrųjų yra gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo, žmogaus dvasinio atgimimo ženklai, kurių simbolinę prasmę išreiškia kiaušinių spalvos, bet labiausiai – ornamentai.

    Lietuvoje šie velykiniai kiaušiniai marginami keleriopai: vieni tik nuspalvinami, kiti ornamentuojami vašku, dar kiti išbraižomi aštriu įrankiu spalvingai dažytame kiaušinio lukšte. Pastarasis marginimo būdas mūsų krašte vadinamas skutinėjimu, juo atlikti ornamentai dažniausiai būna smulkūs, lyg ažūriniai, neretai tampantys sudėtingomis ir itin subtiliomis grafinėmis miniatiūromis.

    Kaip tiktai šia technika yra puošti parodoje rodomi M. Martinaičio margučiai. Per bemažpusšimtį metų poetas išskutinėjo apie du tūkstančius šių savo kūrinėlių, kurie išsiskiria ypatingu grožiu ir subtilumu.“

    Iš parodos „Marcelijaus Martinaičio margučiai“

    Parodos katalogo straipsnyje poeto našlė Gražina Martinaitienė rašo, „Marcelijus beveik nekomponavo margučių ornamentų popieriuje. Tarp jo rankraščių aptikti vos keli menki piešinėliai, kuriuos galima įtarti buvus ornamentų eskizėliais. Pieštuku kiaušinio lukšte jis retkarčiais vos pastebimai pažymėdavo tik kai kuriuos ir tai tik pačius svarbiausius bendrosios kompozicijos taškus, jos padalų, „laukelių“ ribas. Po to darbavosi tik rėžtuku. Reikia pasakyti, jog skutinėtojui gerokai padėjo braižybos įgūdžiai, įgyti mokantis Politechnikume: Marcelijaus ir straipsnių rankraščiai stebina eilučių tiesumu ir lygumu. Todėl ornamentų linijos jo margučiuose ir be pieštuko yra tiesios, kitoje kiaušinėlio pusėje susitinkančios tiksliai ten, kur reikia, viena su kita neprasilenkdamos ir neišsikreivindamos.

    Prieš pradėdamas, Marcelijus pirmiausia imdavo apžiūrinėti šviežiai nudažytus ir į pintinėlę sudėtus kiaušinius, rinkdamasis spalvą, kuri tądien patraukdavo akį, jam pasirodydavo graži. Pasirinkęs, būsimą margutį dar pavartydavo rankoje, apžiūrinėdavo, mintyse turbūt svarstydamas, ką čia sugalvojus? Kai kada pasklaidydavo kokį liaudiškos architektūros ar šiaip ornamentikos albumą. Bet tik vienintelį kartą ir tai tik pačioje kūrybos pradžioje nukopijavo Pauliaus Galaunės knygoje nupieštą margutį. Vėliau niekada ir nieko pažodžiui. Atrodo, jog impulsų jam teikdavo koks nors pavienis kur nors pamatytas, bet greičiau paties sumąstytas motyvas, linijų sandūra ar prasikeitimas. Tai suradus, pastebėjus ar sugalvojus, kažkaip lyg savaime, jau nebesustojant, būdavo brėžiamas ir brėžiamas lukštas, retkarčiais pasižiūrint į savo darbelį iš toliau, lyg pasitikrinant ir pasvarstant.

    Iš parodos „Marcelijaus Martinaičio margučiai“

    Dabar, pasižiūrėjus į šimtus Marcelijaus Martinaičio išskutinėtų margučių, matyti, kad pagrindinis jų dekoro kuriamasis elementas, jų „išraiškos priemonė“ vis dėlto yra pati paprasčiausia tiesi arba lenkta linija. Net ne linija, o brūkšnelis. Tačiau įvairus: ilgas ir visai trumputis, storas ir plonytėlaitis, statmenas, įstrižas ir gulsčias, punktyrinis. Tačiau kaskart iš kitokio jų derinio, jungčių, atstumų vienas nuo kito, nuo vienų su kitais santykių gebėta sukurti beveik nesuskaičiuojama kompozicinių variantų gausybė. Ypač kai įterpiami dar ir lenkti brūkšneliai, iki pat lukšto baltumo išskustos geometrinės figūrėlės (trikampėliai, kvadratukai, apskritimai, taškeliai) ir motyvai, kuriuos tiktai su išlyga galima pavadinti augaliniais, nes visada būna stipriai stilizuoti ir apibendrinti.

    Sunku išvardyti, grupuoti, kaip nors sisteminti visus Marcelijaus margučių raštų motyvus ir jų komponavimo variantus. Pagaliau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad tie jo kūrinėliai yra iš tikro gražūs, įdomūs, stebinantys autoriaus fantazija ir nesenkančiu išradingumu. Į juos tiesiog smagu ir gera žiūrėti, mėginti perprasti jų raštuose slypinčią ir mums siunčiamą žinią.“

    Margučiais Lietuvoje ne tiktai puošiamas švenčių stalas. Jie dovanojami svečiams ir artimiesiems, jais keičiamasi ir žaidžiami įvairūs žaidimai. Didžioji M. Martinaičio sukurtų velykinių margučių dalis jau pasklido po vilniečių butus, yra saugomi ir branginami ne tiktai kaip žymaus žmogaus kūrybinio palikimo dalis, bet ir dėl meninės, išliekamosios savo vertės.

    LDM Ryšių su visuomene centras

    Bernardinai.lt



  • Populiarėjančios tiksliųjų mokslų studijos vilioja karjeros perspektyvomis

    Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

    Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

    Vilioja karjeros perspektyvomis

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

    „Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

    JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

    Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

    KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

    Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

    Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

    Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose.

    Bernardinai.lt



  • Aptarta situacija dėl kino kultūros projektų finansavimo

    Balandžio 16 dieną Lietuvos kino centro ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos vadovai susitiko su Lietuvos kultūros tarybos nariais aptarti su kino srities projektų finansavimu susijusių klausimų. Susitikimą Lietuvos kino centras inicijavo po to, kai pirmojo Kultūros tarybos skelbto konkurso rezultatai sukėlė diskusiją dėl kultūros projektų vertinimo kriterijų, prioritetinių rėmimo sričių ir kino srities finansavimo.

    Buvo atkreiptas Kultūros tarybos narių dėmesys į tai, kad Lietuvos kino centras pagal teikiamas paraiškas finansuoja filmų parengiamųjų darbų, gamybos ir sklaidos užsienyje projektus. Ši situacija buvo aptarta dar rudenį, siekiant išvengti dubliavimo.

    Akcentuota, kad svarbu visus neaiškumus pašalinti iki Lietuvos kultūros tarybai skelbiant antrąjį šių metų konkursą, nes iškyla grėsmė, kad kino srities projektai, atitinkantys Kultūros tarybos skelbiamų programų reikalavimus, negalės pretenduoti į Kultūros rėmimo fondo lėšas, iš kurių iki šiol ir buvo remiami kino programos, renginiai, edukaciniai projektai, festivaliai, kino leidiniai bei kiti kino kultūrą skatinantys projektai. Tokiems projektams remti Lietuvos kino centras ir lėšų, ir tam reikalingų finansavimo tvarkų neturi.

    „Negali taip būti, kad vienos kultūros srities paraiškovai, iki šiol gaudavę didesnę ar mažesnę valstybės paramą, neturėtų aiškaus atsakymo, kur jiems kreiptis su naujais sumanymais, - teigia LKC direktorius R. Kvietkauskas. – Išsprendus šių metų kino kultūros projektų finansavimo problemas, sieksime, kad į valstybės finansavimą kino sritis galėtų pretenduoti, kaip ir kitos nacionalinės kultūros sritys, o pagrindinis atrankos kriterijus būtų ne sektoriaus institucinė sąranga, o projektų kokybė ir atitikimas kultūros politikos prioritetams.“

    Iki Lietuvos kino centro ir Kultūros tarybos įsteigimo, kino srities projektai buvo finansuojami iš Kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondo lėšų. 2012 metais Kultūros ministerija kino projektus parėmė 4 584 552 litais, o Kultūros rėmimo fondas – 2 159 00 litais.

    Lietuvos kino centro informacija

    Bernardinai.lt



  • Onkologinių ligų diagnostikos palengvinimui – VGTU mokslininkų inovacija

    Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė išmanųjį elektronikos lustą trimačiams vaizdams medicinoje gauti. Ši technologija palengvins onkologinių ligų diagnostiką ir prisidės prie naujos kartos kišeninių ultragarso aparatų gamybos. Mikro- ir nanoelektronikos kūrėjus, tyrėjus ir gamintojus vienijanti tarptautinė asociacija „Europractice“ šį lietuvių kūrinį atrinko į geriausių 2013-ųjų gaminių dešimtuką. Konkursui buvo pasiūlyti 538 darbai iš 41 šalies. Išmanusis lustas įvertintas už inovacijos svarbą ir aktualumą mokslui bei pramonei.

    Išmanieji elektronikos lustai, kitaip dar vadinami integriniais grandynais, – smulkiausioji šiuolaikinių elektronikos sistemų dalis, kurių gamyba itin brangi. VGTU mokslininkų sukurto lusto gamybą finansavo ultragarso keitiklius gaminanti įmonė „Minatech“, tam skyrusi per 124 tūkstančius litų.

    „Sujungus mokslo ir verslo pajėgas gali atsirasti produktas, smarkiai palengvinsiantis onkologinių ligų diagnostiką. Naujasis ultragarso aparatas turės kelis kartus didesnę skiriamąją raišką negu dabar. Tai reiškia, kad atliekant įvairius tyrimus bus galima pastebėti tokius ląstelių darinius, kurių skersmuo prilygsta vos 0,25 milimetro arba trijų žmogaus plaukų storiui. Taip pat naujos kartos aparatas bus daug mažesnis ir lengvai tilps kišenėje, tad gydytojams bus patogiau juo naudotis“, – sako mokslininkų grupei vadovavęs VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Romualdas Navickas.

    Išmaniojo lusto projektavimo grupę sudarė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros mokslininkas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas, doktorantas Karolis Kiela ir magistrantas Marijan Jurgo. Kaip teigia inovacijos kūrėjai, tai pirmasis toks didelis integrinis grandynas, sukurtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Jo plotas siekia 27,25 kvadratinių milimetrų.

    Universiteto mokslininkų sukurtą integrinį grandyną trimačiams vaizdams gauti šiuo metu bandoma sujungti su jau gamyboje naudojama technologija – talpiniu mikromontuojamu ultragarso keitikliu. Nauja dvilustė sistema leistų ne tik sukurti inovatyvius mobiliuosius ultragarso aparatus ar daviklius kraujagyslėms aptikti, bet ir sumažintų įprastinių aparatų kainą.

    Bernardinai.lt



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.