Bernardinai.lt

Bernardinai.lt

Bernardinai.lt
  • Pirmą kartą Lietuvoje – nuolatinių diakonų šventimai
     

    Rytoj, birželio 24-ąją, švenčiant Kauno arkivyskupijos Globėjo Šventojo Jono Krikštytojo gimimo iškilmę, Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ diakonais įšventins penkis vedusius įvairių profesijų vyrus >>, kurie penkerius metus šiems šventimams ruošėsi studijuodami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre (plačiau – www.diakonai.lt). Tai istorinis įvykis Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje, nes šie šventimai vedusiems vyrams teikiami pirmą kartą. Trys naujai įšventintieji diakonai tarnaus Kauno arkivyskupijoje, o du – Lietuvos kariuomenės ordinariate.

    Lotynų apeigų Katalikų Bažnyčioje santuoka ir šventimai dar visai neseniai buvo nesuderinami, todėl visus, priėmusius šventimus, saistė celibatas. Vatikano II Susirinkimui atkūrus nuolatinį diakonatą, lotynų apeigų Katalikų Bažnyčia įžengė į visiškai naują erą. 1964 metais Dogminėje konstitucijoje apie Bažnyčią Lumen Gentium paskelbta, kad „Popiežiaus sutikimu, šis diakonatas galės būti suteiktas brandesnio amžiaus vyrams, net gyvenantiems santuokoje, taip pat ir tinkamiems jaunuoliams, tačiau pastariesiems ir toliau turi galioti celibato įstatymas“. Pradžioje buvo manyta, kad daugiausia bus šventinami pašaukimą diakonatui, o ne kunigystei pajutę vieniši vyrai, kuriuos saistytų celibato įstatymas, tačiau tuo pat metu buvo pripažinta, kad pašaukimas į diakonatą turi savitą prigimtį ir skiriasi nuo kunigystės pašaukimo. Vėlesnė patirtis parodė, kad nors ir pasitaikė pavienių diakonatui įšventintų vienišų vyrų, dauguma įšventintų nuolatinių diakonų buvo ir tebėra vedę vyrai. 

    Per pastaruosius trisdešimt metų visame pasaulyje nuolatiniais diakonais įšventinta labai daug vedusiųjų – 2016 metų pabaigoje jie sudarė apie 10 procentų visų lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios dvasininkų, o jų skaičius viršijo 45 tūkstančius ir toliau auga. 2009 metais popiežiui Benediktui XVI priėmus nuostatą dėl Katalikų Bažnyčion sugrįžusių anglikonų dvasininkų, kurie troško likti kunigais, dabar turime dar didesnį skaičių šventimus gavusių ir tuo pat metu šeimas turinčių vyrų. Būta nuogąstavimų, kad tikintieji nepriims vedusių nuolatinių diakonų, tačiau tiesa pasirodė esanti kiek kitokia – dauguma pasauliečių išskėstomis rankomis ir su džiaugsmu priėmė jiems pasitarnauti ateinančių naujųjų diakonų. 

    Vykstant Vatikano II Susirinkimui ir dar 25 metus jam pasibaigus, Katalikų Bažnyčioje Lietuvoje rastis nuolatiniams diakonams nebuvo jokių galimybių, tačiau atkūrus Nepriklausomybę šią užduotį iškėlė šventasis popiežius Jonas Paulius II, kalbėdamas Lietuvos vyskupams Ad limina vizito metu 1999 m. rugsėjo 17 d. Romoje. Tuomet Šventasis Tėvas paragino tinkamai įvertinti „nauja ir sena“ bei atsiverti Šventosios Dvasios pažadintoms naujovėms. Viena tų „naujovių“, pasak Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II, yra ir nuolatinis diakonatas: „Nepamirština, jog šalia kunigiškų pašaukimų dideles galimybes atveria nuolatinis diakonatas. [Vatikano II] Susirinkimas leido iš naujo surasti šią tarnystę, ir ją reikia ugdyti ne kaip šalutinę ar kokį pakaitalą, leidžiantį užkamšyti kunigų trūkumo spragas, bet dėl šios tarnystės vidinės vertės Dievo tautos tarnystėje, liturgijos, žodžio ir meilės tarnystėje.“

    2006 metais Šventojo Sosto Katalikiškojo auklėjimo kongregacijai aprobavus tuomečio Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ vadovaujamos darbo grupės parengtas ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos patvirtintas Nuolatinių diakonų Lietuvoje ugdymo, gyvenimo ir tarnystės gaires, buvo atvertas kelias į nuolatinių diakonų ugdymo pradžią.

    „Tai savita tarnystė. Diakonai priklauso dvasininkijai, bet nėra kunigai. Veikia tarp pasauliečių, bet nėra pasauliečiai. Jų dvasingumas yra tarnavimo dvasingumas. Šventimų sakramentu diakonas tampa panašus į Kristų, tapusį visų tarnu. Diakonas yra gyvas Kristaus Tarno atvaizdas Bažnyčioje – ypatingas sakramentinis Kristaus Tarno ženklas“, – sakė Popiežiaus namų pamokslininkas kun. Raniero Cantalamessa OFM Cap., 2015 metais skaitydamas pranešimą Italijos nuolatinių diakonų kongrese ir taikliai atskleisdamas diakonato esmę.



  • NSGK: vadovų pareigas Seime turėtų užimti tik turintieji leidimą dirbti su slapta informacija

    Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL
    Baltijos fotografijos linija

    Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai siūlo, kad parlamento, jo komitetų ir komisijų vadovų pareigas galėtų eiti tik leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys politikai.

    NSGK nariai parengė ir įregistravo Seimo statuto pataisas, kad Seimo pirmininko pavaduotojais, komitetų ir komisijos pirmininkais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tokie leidimai, anot projekto, būtų privalomi ne tik visiems NSGK nariams, bet ir juos pavaduojantiems politikams, taip pat – Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nariams.

    Projekto autorių teigimu, taip siekiama užtikrinti, kad Seimo nariams, kurie priima arba dalyvauja priimant sprendimus valstybei ypač svarbiais klausimais, organizuoja komitetų ir komisijų veiklą būtų prieinama visapusiška, taip pat ir  įslaptinta informacija.

    „Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai į svarbias pareigas Seime gali būti paskirtas asmuo, kurio veikla nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, todėl šiuo projektu siekiama, kad į Seimo komitetų, komisijų vadovų pareigas, taip pat Seimo valdybos nariais galėtų būti skiriami Seimo nariai, kurių lojalumu ir patikimumu Lietuvos valstybei  visuomenės tarpe nekiltų abejonių“, – teigia autoriai.

    Šiuo metu Seimo statutas numato, kad tik NSGK nariai privalo turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Kitos pareigos numatytos, kurias užimti toks leidimas būtinas, numatytos Seimo pirmininko potvarkyje.

    Seimui vadovauti pradėjęs Viktoras Pranckietis papildė sąrašą parlamentarų, kurie privalo turėti leidimus dirbti su slapta informacija. Į jį šalia NSGK narių bei kitų jis įtraukė ir visų Seimo komitetų pirmininkus, jų pavaduotojus, komisijų pirmininkus.

    Šią savaitę parlamento vadovas pranešė, kad du parlamentarai kol kas neįvykdė pareigos užpildyti anketas gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

    Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas „Lietuvos ryto“ televizijai yra prisipažinęs, kad neketina prašyti leidimo dirbti su slapta informacija.

    „Aš manau, kad gerbiamas Seimo pirmininkas viršija savo įgaliojimus, nes nei Konstitucijoje, nei Seimo statute nėra to parašyta. Aš 20 metų Seime, jau 21-eri, nė karto neprašiau ir nematau reikalo prašyti. Aš buvau net Seimo pirmininko pavaduotojas ketverius metus, niekados nesusidūriau su problema, kuri trukdytų man dirbti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė A. Sysas.

    „Aš tikrai nesiruošiu kreiptis, nes tikrai nepasirašinėsiu prašymo, kad mane sektų, mano šeimos narius sektų, rinktų informaciją apie mane ir mano šeimos narius“, – teigė jis.

    Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio duomenimis, birželio pradžioje leidimus dirbti su slapta informacija turėjo per 60 parlamentarų.




  • Šventojo Tėvo homilija: „I care“

    EPA nuotrauka

    Popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytmečio Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje prisiminė savo piligrimystę antradienį, ypač antrąją kelionės stotį, jį nuvedusią į Centrinę Italiją, kur pasimeldęs prie Florencijos arkivyskupijos kunigo Lorenzo Milani kapo, prisiminė jo kunigiškos tarnystės vargšams ir atstumtiesiems pavyzdį, kartu pagerbdamas ištikimo, tačiau nesuprasto kunigo atminimą.

    Kunigas turi būti aistringai užsidegęs, jis turi mokėti atpažinti ir turi mokėti kaip pasmerkti blogį. Gerasis Ganytojas atiduoda gyvybę už savo avis. Tokiu ganytoju buvo apaštalas Pauliaus, kuris neapleido jam patikėtos kaimenės, kaip kad būtų pasielgęs samdinys. Tad pirmoji svarbi kunigo savybė – būti aistringu, tiek aistringu, kad galėtų savo kaimenei drąsiai sakyti apaštalo Pauliaus žodžiais: „Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu.“ Paulius, sakė Pranciškus, yra dieviškai pavydus.

    Jis žino, kad gyvenime egzistuoja suviliojimas. Melo tėvas yra viliotojas. Tačiau ne ganytojas - ganytojas myli. Melo tėvas, pavydus žaltys, yra viliotojas. Suviliodamas jis stengiasi atitolinti nuo ištikimybės, kai apaštalo Pauliaus pavyduliavimas, apie kurį kalbama ketvirtadienio Mišių Liturgijoje – „Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu“ - buvo tam, kad atvestų kaimenę vieninteliam jaunikiui, Kristui, t.y. kad kaimenė būtų ištikima savo sužadėtiniui. Šiais žodžiais popiežius Pranciškus pakomentavo ketvirtadienio Mišių Žodžio liturgiją, sakydamas homiliją Šv. Mortos namų koplyčioje. Šventasis Tėvas pridūrė, jog išganymo istorijoje, kaip ir Šventajame Rašte, dažnai aptinkame atitolinimą nuo Dievo, neištikimybę Viešpačiui, stabmeldystę, tarsi santuokinę neištikimybę.

    Pirmoji tad kunigo savybė – aistra, uolumas. Antroji – mokėjimas atpažinti: atpažinti kur slypi pavojai, kur skleidžiasi malonė, kuris tikrasis kelias. Todėl kunigas turi nuolat lydėti savo avis. Jis jas turi lydėti tiek, kai einasi gerai, tiek kai blogai, taip pat tada, kai jos gundomos, jis jas turi kantriai vesti į avidę. Trečioji savybė – mokėjimas iškelti viešumon.

    Apaštalas negali būti naivus: „Štai, kaip gera, pirmyn, gražu, švęskime, proga švęsti, galima, taip, viską galima!“, nes reikia apginti ištikimybę vieninteliam sužadėtiniui, Jėzui Kristui. Ir jis moka iškelti viešumon, konkrečiai pasakyti „ne, šito ne!“, kaip tėvai vaikučiui, kuris išdykaudamas ima kišti pirštus į rozetę: „ne, negalima, pavojinga!“. Popiežius prisiminė, kiek daug kartų girdėjo savo tėvelius ir senelius, jį panašiai perspėjančius pavojaus akivaizdoje.

    Gerasis ganytojas moka iškelti viešumon, įvardydamas taip, kaip darė apaštalas Paulius. Šventasis Tėvas homilijoje dar kartą minėjo antradienio apsilankymą prie jauno kunigo mokytojo kapo, 1967 metais mirusio kun. Lorenzo Milani. Pasimeldęs prie kunigo kapo Barbiana parapijos kapinėse popiežius tuosyk sakė, kad Bažnyčia kunigo Milani gyvenime mato pavyzdį kaip tarnauti Evangelijai, vargšams ir Bažnyčiai. Kunigas savo pastoraciniuose veiksmuose buvo „tyras ir kietas kaip deimantas“, tačiau liko savo vyskupo nesuprastas. Popiežius ketvirtadienio rytmečio Mišiose prisiminė kun. Lorenzo Milani kaip mokytoją su ugdymo aistra. Apsilankęs kunigo kambaryje parapijoje įrengtame muziejuje popiežius pamatė, be kitų dalykų, kunigo Milani užrašą su jo pamėgtu šūkiu anglų kalba „I care“. T.y. „man rūpi“. Mišiose popiežius Pranciškus pakartojo šį kun. Milani šūkį:

    „I care“. Tačiau ką tai reiškia? - klausė Romos vyskupas, prisimindamas ką jam papasakojo jį parapijos muziejuje lydėję asmenys. - Man paaiškino, kad tuo posakiu jis norėjo pasakyti: „man rūpi!“. Jis mokė, kad į viską reikia žiūrėti sąmoningai, priešingai anuomet Italijoje, kur jis kunigavo, įsigaliojusiai madai sakyti „man... nerūpi“. Šitaip kunigas mokytojas mokė jaunimą žengti pirmyn, rūpintis savo gyvenimu, drauge perspėdamas dėl kitų dalykų: pasakyti „ne, šito ne!“

    Pasak popiežiaus, svarbu mokėti iškelti aikštėn ir tai, kas yra priešinga gyvenime. Pernelyg dažnai prarandame šią savybę, šį gebėjimą iškelti aikštėn, vesdami avis su tam tikru lengvabūdiškumu, kuris ne tik yra naivumas, bet ir kenkia. Tai naivumas ėjimo į kompromisus, kad būtų laimėtas tikinčiųjų žavėjimasis.

    Popiežius užbaigė homiliją malda už visus Bažnyčios ganytojus, kad šv. Pauliaus užtarimu visi ganytojai galėtų tarnauti Viešpačiui vadovaudamiesi šiomis trejomis nuostatomis: pirma – kad gyventų aistra ir uolumu taip, kaip šv. Paulius; antra – kad mokytųsi atpažinimo, nes žino apie suviliojimo pavojų ir velnio gundymus; ir trečia - kad kalbėtų iškeliant aikštėn visa, kas kenkia avims.



  • Antiochijos graikų melkitų Bažnyčioje naujas patriarchas

     

    Antiochijos graikų melkitų Bažnyčia turi naują patriarchą. Juo tapo arkivyskupas Juozapas Absi, gimęs Damaske 1946 metais, ligi šiol tarnavęs Graikų melkitų Bažnyčios Patriarchalinėje kurijoje Damaske. Antiochijos graikų melkitų patriarcho sostas tapo tuščiu po buvusio patriarcho Grigaliaus III Lahamo atsistatydinimo gegužės mėnesį. Jo prašymą patvirtino popiežius Pranciškus.

    Naująjį patriarchą trečiadienį birželio 21 dieną išrinko Antiochijos graikų melkitų Bažnyčios sinodas, susirinkęs Libane, Ain Traz vietovėje. Išrinktas patriarchu, arkivyskupas pranešė, kad vadinsis tuo pačius vardu, patriarchu Juozapu Absi.

    Popiežius Pranciškus, gavęs žinią apie Sinodo išrinktą naują graikų melkitų dvasinį vadovą, tuoj pat suteikė jam Bažnytinę bendrystę, pagal Rytų Bažnyčių kanonų teisės kodeksą. Popiežius pasveikino patriarchą Absi jam pasiųstame laiške.

    Naujasis Graikų melkitų Bažnyčios patriarchas Juozapas Absi yra paulietis arba Šv. Pauliaus Misionierių draugijos narys. Jis buvo įšventintas Misionierių draugijos kunigu 1973 metais. Baigęs mokslus Šv. Pauliaus kunigų seminarijoje Harisoje, netoli Libano sostinės Beiruto, tęsė aukštuosius muzikologijos ir ikonografijos mokslus Kasliko Šventosios Dvasios universitete, pagal specialybę dėstė muzikologiją ir filosofiją graikų melkitų universitetuose. Patriarchas kurį laiką buvo savo religinio instituto Damaske generalinis vyresnysis. 2001 metais jis buvo išrinktas tituliniu Tarso arkivyskupu graikų melkitų Bažnyčioje ir paskirtas tarnauti graikų melkitų Bažnyčios Patriarchalinėje kurijoje, Damaske.



  • Popiežius: Bažnyčia turi būti kuriama autentiškai
    ROACO suvažiavimas

     

    Birželio 22 dieną metinį susitikimą užbaigė Rytų Bažnyčias remiantis komitetas ROACO, kurio dalyvius priėmė popiežius Pranciškus. Vieną dieną komitetas skyrė Bažnyčių Artimuosiuose Rytuose padėties aptarimui, po to bažnytinės situacijos analizei Šventojoje Žemėje. Kita suvažiavimo diena, birželio 21-oji, buvo skirta pradinei seminaristų ir nuolatinei kunigų formacijai. Suvažiavimas užsibaigė ketvirtadienio audiencija pas popiežių Pranciškų.

    Savo pastabose ROACO komiteto suvažiavimo dalyviams popiežius jau dabar pasveikino Rytų Bažnyčių kongregaciją, įsteigtą dėl pagalbos katalikiškoms Rytų Bažnyčioms, su šimto metų darbo sukaktimi. Pagrindiniai šios sukakties minėjimo renginiai įvyks ateinantį spalio mėnesį.

    Per Rytų Bažnyčių kongregacijos gyvavimo ir darbo dešimtmečius, pažymėjo Pranciškus, netrūko dramatiškų įvykių, Rytų Bažnyčių persekiojimo bangų tiek Europos rytuose, tiek Artimuosiuose Rytuose, kur jos gyvavo ir klestėjo daug amžių. Kai kurios iš jų šiandien gali džiaugtis laisve, bet kitos, ypač Sirijoje, Irake ir Egipte turi stebėti savo vaikų kančią tęsiantis karui ir beprasmei fundamentalistinio terorizmo prievartai.

    Šie įvykiai, anot popiežiaus, ir mus atveda iki Jėzaus Kryžiaus patirties, sukrečiančios ir skaudžios, bet tuo pat metu – gelbstinčios. Kaip krikščionys turime eiti su Kryžiumi ir kurti su Kryžiumi. Išpažindami Viešpatį be Kryžiaus nebūtume Jo mokiniai.

    Kalbėdamas apie vieną ROACO suvažiavimo temų, seminaristų ir kunigų formaciją, popiežius sakė, jog žinome apie daugelio iš jų radikalų pasirinkimą ir jų liudijimo bei atsidavimo išbandomoms bendruomenėms herojiškumą. Bet taip pat turime žinoti apie tokias pagundas, kaip kad siekimą pripažinto socialinio statuso, kuris kai kuriose geografinėse srityse yra būdingas kunigui, arba lyderystę pagal žmogiškus arba kultūrinius įsitvirtinimo kriterijus.

    Rytų Bažnyčių kongregacijos ir Rytų Bažnyčioms padedančių agentūrų rūpestis turi būti parama tokiems projektams ir iniciatyvoms, kuriomis Bažnyčia statoma autentiškai, tikru būdu. Visada svarbu maitinti evangelinio artumo stilių: vyskupų savo kunigams, kad šie jiems patikėtiems tikintiesiems perduotų Viešpaties švelnumą. Visi turi saugoti malonę būti mokiniais, pradedant nuo pirmųjų, kurie mokosi būti paskutiniais su paskutiniaisiais. Tokiu būdu seminaristas ir kunigas jaus džiaugsmą dėl bendradarbiavimo Viešpaties siūlomame išgelbėjime, Viešpaties, kuris tarsi gerasis samarietis pasilenkia ir užpila ant širdžių ir žmonių istorijų paguodos aliejaus ir evangelinio džiaugsmo vyno.

    Visada jauskimės gyvaisiais akmenimis aplink Kristų, kuris yra kertinis akmuo! – paragino popiežius savosios audiencijos dalyvius, kalbėdamas apie labai turtingą Rytų Bažnyčių paveldą – tūkstantmetę atmintį, bažnyčias, vienuolynus, šventas vietas, kurias aplankius piligrimystėje yra prisiliečiama prie tikėjimo šaknų. Bet ir tada, kai neįmanoma išlaikyti ar pataisyti struktūrų, turime būti gyvąja Dievo šventykla.

    Užbaigdamas savo pastabas popiežius vėl priminė „kraujo ekumenizmą“: mūsų dienomis visi krikščionys rytuose  – katalikai, ortodoksai, protestantai – savo krauju užantspaudavo savo tikėjimą.



  • Teofiliaus šventėje Katedros aikštėje visiems užteks vietos

    523a2aa6ace1dbfa3e9565ef9533075b458f3f9f

    Vilniuje, Katedros aikštėje, statoma bene didžiausia Lietuvoje scena atviroje erdvėje, kabinami ekranai, kurių bendras plotas 210 kv. m. Planuojama, kad aikštėje sekmadienį, birželio 25 d., susirinks dešimtys tūkstančių žmonių. Šią dieną 14 val. pirmą kartą Lietuvoje vyks Beatifikacijos iškilmės. Jose Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaimintuoju. Istoriniame įvykyje laukiamas kiekvienas.

    Atvykstantiems registracija nereikalinga, dalyvavimas laisvas. Organizatoriai kviečia atvykti žmones anksčiau visuomeniniu transportu arba ateiti, palikus automobilį toliau nuo Katedros aikštės. Policija ir savanoriai pasiruošę reguliuoti srautus. Ateinantieji gali būti paprašyti parodyti krepšius. Katedros aikštėje prie sektorių žmonės gaus popierinę apyrankę ir beatifikacijos Mišių knygelę. Popierinė apyrankė – tai leidimas sugrįžti į tą patį sektorių, jei reiktų išeiti.

    Šv. Mišioms, kurios sekmadienį prasidės 14 val., vadovaus kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas iš Vatikano. Jį popiežius Pranciškus siunčia į Lietuvą paskelbti palaimintuoju sovietinio režimo kankinį Teofilių Matulionį. Šv. Mišios vyks lotynų kalba, tačiau žmonės knygelėse galės rasti lietuviškus vertimus, giesmių natas ir žodžius.

    Į bendrą chorą jungsis septyni kolektyvai iš įvairių miestų: Marijampolės, Kauno, Molėtų, Vilniaus. Gros Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras. Organizuotu transportu į Beatifikaciją atvyksta apie 8 000 žmonių. Apie pusė tūkstančio piligrimų atvyksta iš kitų šalių: Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos. Dalyvaus daugiau nei pusė tūkstančio dvasininkų.

    Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju vyks šv. Mišių metu. Jose Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipsis į kardinolą Angelo Amato ir taip per kardinolą prašys Šventąjį Tėvą, kad į palaimintųjų gretas įrašytų Teofilių Matulionį. Tuomet beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis pristatys Teofiliaus Matulionio biografiją. Atsakydamas į prašymą kardinolas Amato perskaitys Popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką. Po to jaunimas atidengs palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanoninį paveikslą ir Garbės sargyba iš Katedros atneš prie altoriaus sarkofagą su palaimintojo relikvijomis. Relikvijos bus pagerbiamos smilkalais skambant giesmei ir Katedros varpams. Toliau tęsiamos šv. Mišios.

    Apeigose ketina dalyvauti aukščiausi Lietuvos Respublikos vadovai. Numatoma, kad po šv. Mišių kalbą sakys Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

    Viešasis transportas palei Neries upę važiuos kaip įprasta. Autobusų vairuotojai, vežantys piligrimus autobusais, kviečiami važiuoti palei Neries upę ir išleisti piligrimus prie Karaliaus Mindaugo tilto. Aikštės prieigose budės medicinos personalas, veiks katalikiškų leidinių palapinė.

    Nuo penktadienio visą savaitgalį Vilniuje vyksta Lietuvos jaunimo dienos, kuriose apie 6 000 jaunų žmonių švenčia tikėjimo šventę. Šių metų naujovė – penktadienį organizuojama diena studentams. Sekmadienį visi jaunimo dienų dalyviai atkeliaus į Katedros aikštę, Teofiliaus beatifikaciją.

    Šeštadienio vakarą, 18 val., sarkofagas su Teofiliaus Matulionio palaikais bus atvežtas į Vilniaus Katedrą iš Kaišiadorių. Koloną lydės motociklininkai. Katedra bus atvira visą naktį. Sekmadienio rytą žmonės kviečiami į aikštę rinktis nuo 10 val. Nuo 12 val. prasidės giesmės, liudijimai, 14 val. – iškilmingos šv. Mišios. Po apeigų Teofiliaus relikvijos bus perneštos į Katedrą, kur iki 23 val. bus galima prašyti Teofiliaus užtarimo asmeniškai. Pirmadienio rytą sarkofagas išlydimas į Kaišiadoris.

    Transporto pakeitimų schema
    Katedros aikštės schema



  • L. Andrikienė rengs EP rekomendacijas Rytų partnerystės vadovų susitikimui
    Martin Lahousse nuotr.

    Europarlamentarė Laima Andrikienė paskirta Europos Parlamento rekomendacijų, skirtų Rytų partnerystės vadovų susitikimui, rengėja.

    Lietuvos atstovė dr. Laima Andrikienė yra paskirta pagrindine Europos Parlamento rekomendacijų Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai rengėja artėjančiam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui. Šis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks lapkričio 24 d. Briuselyje.

    EP rekomendacijų rengėja L. Andrikienė pažymėjo, kad Rytų partnerystės politika yra ilgalaikė ir ypatingos svarbos: „Manau, kad Europos Parlamentas savo rekomendacijose turėtų pristatyti Rytų partnerystės viziją, kurioje atsispindėtų valstybių partnerių tikslai ir aspiracijos. Be to, ES vizija ir strategija Rytų partnerystės šalių atžvilgiu turi skatinti tolimesnes reformas šiose šalyse. Europos Sąjunga turi daugiau dėmesio ir resursų skirti toms valstybėms, kurios realiais darbais ir reformomis siekia glaudesnės integracijos su ES, tačiau neatstumiant tų šalių, kurios šiuo metu dėl politinių ar kitokių priežasčių nėra pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti.“

    Lietuvos atstovė pabrėžė, kad „ES neturėtų pasitenkinti pasiektu bevizio režimo įsigaliojimu Gruzijai ir Ukrainai, ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimu ir kita. Europos Parlamento rekomendacijose suformuota Rytų partnerystės vizija turi būti ambicinga ir aiškiai nubrėžianti ateities tikslus, kurių ES ir Rytų partnerystės valstybės, veikdamos kartu, turi siekti“.

    Rytų partnerystei šiuo metu priklauso šešios šalys: Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija. Aukščiausiojo lygio susitikime ES valstybių narių ir šešių Rytų šalių partnerių valstybių ar vyriausybių vadovai įvertins pasiektą pažangą.

    Laima Andrikienė yra didžiausios Europos Parlamento politinės frakcijos – Europos liaudies partijos – narė.



Dedicated Cloud Hosting for your business with Joomla ready to go. Launch your online home with CloudAccess.net.